Klaipėdos uosto vadovas apie GPS trikdžius: problema išspręsta

„Mes turime išsidirbę savo sistemą, kai jau galime išvengti tų trikdžių. Locmanas įlipęs į laivą gali naudotis elektroniniu jūrlapiu, net jei ir yra šitie trikdžiai. 

Turim tam tikrą aparatūrą, kuri leidžia apeiti tuos trikdžius uosto prieigose, kai laivas įvedamas į uostą. (...) (Turime – BNS) ženklus fizinius ir veikiantį jūrlapį locmano įrankyje (techninėje priemonėje – BNS), nors laivo aparatūroje jis neveiktų“, – BNS teigė A. Latakas.

„Šiandien dar vienas naujas dalykas yra – nauja sistema, kuri leidžia net nenuvykus (locmanui – BNS) į laivą suprasti, kad tie trikdžiai yra, atpažinti juos, iš anksto perspėti locmaną, kad reikės tam pasiruošti, nustatyti, kokia sistema yra atakuojama. 

Taip pat tai mums padeda sukaupti duomenis. Šiandien uoste (GPS trikdžių – BNS) klausimas yra išspręstas“, – aiškino jis.

Naujoje GPS trikdžių stebėjimo sistemoje, kurią sukūrė direkcijos Technologinės įrangos skyriaus elektronikos specialistas Žilvinas Atkočiūnas, naudojamas dirbtinis intelektas.

„Buvo surastas nebrangus būdas pažvelgti giliau į problemos esmę ir pasitelkus dirbtinį intelektą per sukurtą programėlę atvaizduoti trikdžius. 

Tai trikdžių aptikimo įrenginys, susidedantis iš specialaus imtuvo, prie kurio prijungta antena, ir serveryje įdiegtos programinės įrangos, kuri fiksuoja silpnų palydovų signalų slopinimą arba bandymus klaidinti“, – pranešime teigė Ž. Atkočiūnas.

Klaipėdos uosto duomenimis, 2025-ųjų pradžioje fiksuoti pavieniai GPS signalo trikdymo atvejai, tačiau vasaros mėnesiais jų padaugėjo – buvo fiksuojama keliasdešimt tokių atvejų. Iš viso pernai užfiksuoti 167 atvejai.

Klaipėdos uostas BNS teigė, kad pirmieji GPS signalo trikdymo atvejai fiksuoti 2024 metų pabaigoje.

Anot A. Latako, laivų įgūloms GPS trikdžiai yra tas pats, kas automobilio vairuotojui užrišti akis.

„(GPS trikdžiai – BNS) yra tas pats, kas užsirišti (vairuotojui – BNS) akis ir vairuoti automobilį. Jūrlapis yra reikalingas laivui – aplinkui jis mato tiktai horizontą, nėra jokių orientyrų, kaip jam plaukti. 

Jie naudojami elektroniniai, jie visi surišti su globalia navigacine palydovine sistema (...). Jūrlapiai gali nurodyti konkrečią laivo padėtį, jo judėjimą, kryptį, remiantis navigacinėmis sistemomis“, – kalbėjo uosto vadovas.

A. Latako teigimu, atsiradus trikdžiams GPS signalas gali nepasiekti laivo imtuvo arba jį pasiekia pakeisdamas informaciją apie laivo buvimo vietą, todėl elektroniniais jūrlapiais naudotis nebegalima ir reikia naudotis kita įranga.

„Tokiu atveju elektroniniais jūrlapiais naudotis nebegalima, nes jie ne tik kad nepadės naviguoti laivo, bet sukels avariją. (...) GPS trikdžiams iškreipus jūrlapio veiklą, jūreiviai turi naudotis kita turima įranga – radarais, kompasais. 

Laivams atplaukus arčiau kranto gaires teikia fiziniai objektai – švyturiai, uoste sumontuoti ženklai, vadinami vedlinėmis“, – teigė jis.

Anot jo, dėl GPS signalo trikdžių pernai buvo tik vienas atvejis, kai laivas neatplaukė į Klaipėdos uostą.

„Mes iš esmės vieną turėjom praradimą, kai vienas kruizinis laivas vasaros viduryje aplenkė Klaipėdos uostą, nors turėjo atvykti pas mus su maždaug tūkstančiu keleivių. Jis pasirinko į uostą neužeiti vien dėl šitų trikdžių”, – aiškino A. Latakas.

Jis svarstė, kad GPS signalą veikiausiai trikdo Rusija, kuri tokiu būdu siekia apsaugoti savo objektus Kaliningrado srityje.

„Kodėl tai vyksta? Tai turbūt todėl, kad kaimyninė šalis, Rusija saugo savo objektus ir tai darant skleidžia tam tikrus trikdžius, kurie neleistų nustatyti tų objektų buvimo vietos ar trukdo juos paveikti. Matyt, čia yra ta priežastis“, – sakė A. Latakas.

„Birželio mėnesį pas mus jų (trikdžių – BNS) buvo daugiausia, o birželio mėnesį Ukraina vykdė savo operaciją „Voratinklis“, kai Rusijos teritorijoje buvo paveikta dalis jų objektų. 

Tai gali būti su tuo susiję, gali būti susiję ir su tuo, kad oro sąlygos tam tikrą poveikį turi trikdžiams“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad pernai birželį tuometinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, jog GPS trikdžiai susiję su Rusijos bandymu apsaugoti Kaliningrado sritį nuo galimų oro antpuolių.

Tą patį mėnesį tuometinis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad GPS trikdžiai nesiliaus pasibaigus Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, tad regiono valstybės turi imtis veiksmų.

Lietuva ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) šalių pernai birželį paragino Europos Komisiją (EK) imtis veiksmų dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių Bendrijos šalyse.

Laiške Komisijai pažymima, kad GNSS signalų trikdžiai nėra atsitiktiniai incidentai, o sistemingi, pasikartojantys ir tyčiniai Rusijos ir Baltarusijos režimų veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų regiono infrastruktūros, ypač susisiekimo, funkcionavimą.