Klaipėdos vaikai jūroje buriuoja tik Ispanijoje ir tik už tėvų pinigus

Didžioji problema ne ta, kad buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ treneriai vaikus iki šiol vežioja į Dreverną, turint omenyje kad ir kuro pabrangimą. Bėda ta, kad jie turi galimybę treniruotis tik Kuršių mariose, o jūroje - ne. Tai jiems trukdo siekti geresnių sportinių rezultatų. Tiesa, jūrą jie mato, bet už tėvų pinigus ir tik Ispanijoje.

„Mes namie turime jūrą, bet į ją niekada neišplaukiame, nes vis dar nėra tokių galimybių. Labiausiai norėtume turėti išėjimą į jūrą, visos treniruotės turėtų vykti joje. Būtų labai gerai, kad buriavimo mokykla būtų pačiame Klaipėdos mieste“, - sako VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ administratorė Agnė Dalangauskienė.

Klaipėdos miesto jūrinio buriavimo klubo prezidentas Gintaras Vaičiūnas mano, kad šiai įsisenėjusiai problemai įveikti reikia politinio sprendimo, o buriavimui - Vyriausybės dėmesio. Dabar viskas vyksta ir pasiekiama netgi neblogų sportinių laimėjimų tik entuziastų pastangomis ir finansais.

Niekam netrukdo

Neseniai lankėmės Drevernos mažųjų laivų uoste ir matėme, kad „Žiemio“ vaikams mokytis buriuoti yra sudarytos neblogos sąlygas. Tiesa, iš centrinės uosto dalies mažieji buriuotojai patraukti kiek į šoną, už apžvalgos bokšto, ir yra įsikūrę pakrantėje kartu su jėgos aitvarų mėgėjais. Dabar būdami kiek atokiau jie niekam netrukdo.

„Mums čia patogu. Tiek ten to plaukimo į marias ir belieka. Pačiame uostelyje gal kiek saugiau buvo mūsų mažiukams, bet kai laivyba jau darosi tokia intensyvi ir Drevernoje, mums tame krašte geriau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė sporto mokyklos administratorė.

Šiemet buvo kilusių problemų dėl po štormo visiškai sugriuvusio lieptelio, bet Drevernos uosto koncesininkė UAB „Hortivita“, užsiimanti pastatų rekonstrukcija ir įrankių nuoma, skyrė šiek tiek lėšų, dirbo patys mokyklos treneriai, bendrovės darbuotojai ir jis buvo suremontuotas. Koncesininkė pastatė vaikams ir elingą, dabar jie turi kur susidėti daiktus.

Ne visus gali priimti

Vasarą Drevernoje treniruojasi daugiau kaip 40 „Žiemio“ vaikų. Tėvai noriai leidžia juos pastovyklauti, o rudenį, žinoma, jų skaičius sumažėja.

"Tie vaikai, kurie pamilsta biuriavimą - viskas, jau jo nepaleidžia. Jų netrūksta, norinčių daug, bet ne visus galime priimti. Tai susiję su saugumo reikalavimais. Mes trenerių turime tik tris, o vienas treneris ant vandens negali turėti daugiau nei 9 vaikus.

Susidarau norinčių buriuoti vaikų sąrašą. Jeigu kas nors išeina, išvažiuoja su tėvais į kaimą visai vasarai, tada skambinu kitam vaikui.

Būtų gerai, kad galėtume turėti ketvirtą trenerį, kad galėtume priimti kuo daugiau mažų vaikų ir išauginti nemažai didesnio meistriškumo sportininkų. Norėtųsi, kad Lietuvoje kuo daugiau vaikų susipažintų su ta sporto šaka. Bet viskas remiasi į pinigus: reikia trenerio etato, papildomo katerio, mikroautobuso ir kt. Žiūrėk, suma jau ir siekia beveik 100 tūkst. eurų", - pasakojo A. Dalangauskienė.

Beje, paskutinius du naujus laivus mokykla įsigijo prieš 5 metus. Visi kiti yra seni. Naujovė gal tik ta, kad patys tėvai jau nuperka laivelius savo vaikams. „Jeigu tėvai mato, kad vaikas perspektyvus, patys pasirūpina laivu. Šiandien turime dvi “Optimist„ klasės jachtas, kurias įsigijo tėvai. Trečias tėvelis dar ieško laivelio. Mokykla “Optimistų„ turi 18 ir 7 senutes “Laser„ tipo jachtas. Visi mūsų laivai laikomi Drevernoje“, - aiškino sporto mokyklos administratorė.

Darosi sunku išgyventi

Šią sporto mokyklą finansuoja Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės ir rėmėjai. Dar iš vaikų tėvų yra renkamas nario mokestis. „Žiemio“ administratorė pasidžiaugė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pastaruoju metu šiek tiek padidino finansavimą. Ji skyrė pinigų naujo mikroautobuso nuomai, nes senasis, kuriam 20 metų, jau visai baigia subyrėti. Atsižvelgiant į vaikų saugumą, buvo padidintas įstatinis kapitalas.

Paklausta, kaip mokykla ketina išsilaikyti dabar, kai taip padidėjo kuro kainos, A. Dalangauskienė atsakė: "Bandome ieškoti rėmėjų. Jų paieškas sutrukdė pandemija - verslui buvo ne itin geras laikotarpis. Dabar vyksta karas, daugelis rėmėjų pirmiausia lėšų skiria ukrainiečiams. Džiugu, kad mūsų nepalieka ilgamečiai rėmėjai, nors kai kurie ir sumažino finansavimą.

Rasti naujų rėmėjų sunku, nes ši sporto šaka Lietuvoje vis dėlto nepopuliari.

Atrodytų, bent jau Klaipėdoje, kurioje yra tiek daug jūrinių kompanijų, galėtų būti populiari, bet taip nėra."

Į jūrą niekada neplaukia

"Kam mums reikia jūros? Nes visur, kur tik išvažiuojame su vaikais - ar į Taliną (Estija), ar į Dzivnovą, ar į Gdynę (Lenkija) - visur yra jūra ir joje vyksta varžybos.

Jūrą mato ir mūsų vaikai. Jie išvažiuoja žiemą savaitei arba 10 dienų už tėvų pinigus į Ispaniją.

Ten nuomojami laiveliai ir juos treniruoja tie patys „Žiemio“ treneriai. Finansuoja tėvai, nes tai labai brangus malonumas. Vienam vaikui jis kainuoja apie 600 eurų.

Pavasarį būna labai svarbios atrankinės varžybos į Lietuvos rinktinę Lenkijoje. Jos irgi vyksta jūroje„, - situaciją paaiškino “Žiemio" administratorė.

Mokyklos vadovybė vis dar neatsisako planų kada nors su vaikais grįžti iš Drevernos į Klaipėdą. Dabar ji nemažai vilčių deda į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pažadą už Kiaulės Nugaros statyti mariną.

"Labai tikėjomės, kad bus atstatytas Šventosios uostas, kad jame bus galima organizuoti stovyklas, kad ten galės treniruotis Lietuvos buriavimo rinktinės, t. y. aukštesnio meistriškumo sportininkai, kurie iš Šventosios plauktų į jūrą. Bet skaičiau spaudoje, kad ten vėl visi reikalai stoja.

Rezultatai džiugina

„Žiemio“ moksleivė Ema Kuodytė šiemet užėmė 2 vietą ILCA6 merginų grupėje Lenkijoje, Gdynėje, liepą vykusiose jachtų „Laser Radial“ varžybose. Šiauliuose vyko „Optimist“ klasės čempionatas, „Žiemio“ auklėtiniai - tarp lyderių: Liepa Jonuškaitė užėmė pirmą vietą tarp mergaičių, o Joris Jazdauskas - antrą vietą tarp berniukų. Beje, jaunoji buriuotoja L. Jonuškaitė pateko į Lietuvos „Optimist“ jachtų klasės buriuotojų rinktinę.

„Laseristas“ Nojus Bestauskas - Lietuvos čempionas, Lietuvos rinktinės narys, šiemet atstovavo šaliai Nyderlanduose vykusiame pasaulio jaunimo buriavimo čempionate. Iš 62 buriuotojų buvo 49-as.

„Šiemet mes turime daug varžybų. Važiuoja ir važiuoja mūsų vaikai tai į “Optimist„, tai į “Laser„ varžybas. Svarbiausia, kad mūsų vaikai yra talentingi. Jeigu mes turėtume tokias sąlygas, tarkime, kaip Italijoje, jie, ko gero, būtų pirmajame Europos dešimtuke. Deja, pas mus sezonas, kai vaikai gali paburiuoti, trumpas: 4-5 mėnesiai, o paskui lieka sporto salės, baseinai“, - pasakojo sporto mokyklos administratorė.

A. Dalangauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) šiemet organizuoja jaunųjų talentų stovyklas sportininkams, kurių metu jie treniruojasi su žinomu treneriu Giedriu Gužiu. Jos manymu, tos treniruotės labai padeda sportininkams.

Metų metais niekas nesikeičia

Pakomentuoti susidariusią situaciją paprašėme Klaipėdos miesto jūrinio buriavimo klubo prezidentą G. Vaičiūną.

Ar LBS nekėlė klausimo, kodėl Lietuvos vaikai negali mokytis buriuoti jūroje?

Ta problema jau labai sena. LBS šituo klausimu dirba metai iš metų ir nuolatos jį kelia, bet niekas nesikeičia.

Buvo nuspręsta, kad Klaipėdoje vaikams plaukioti nesaugu. Jau daugybę metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis žada statyti naują mariną už Kiaulės Nugaros. Gal ir dėl to, kad ji dalį pelno atiduoda valstybei, reikalai kol kas nejuda iš vietos. Buvo planuota atstatyti Šventosios uostą ir jame įkurti mariną, netgi pradėta tai daryti. Bet pakasė smėliuką, ir viskas, niekas rimtai tuo neužsiėmė. Tad ir šiandien tebeturime situaciją, kad mūsų buriuojantys vaikai neturi išėjimo į jūrą. O juk daug varžybų vyksta būtent jūrose. O vėjas jūroje ir mariose yra ne tas pats.

Bet Klaipėdos krašto vaikai buriuodami pasiekia neblogų rezultatų.

Trenerių, sporto mokyklos dėka tie vaikučiai visai neblogai laikosi. Bet patirties galima įgyti tik kartu su kitais kovojant jūroje.

Gelbėtų tik Šventosios uostas

Mes vis patikime, kad klausimas sprendžiamas, kad dabar tai jau tikrai bus statoma marina, kurioje įsikurs ir buriavimo mokykla, bet niekas taip ir nepajudėjo iš vietos. Ko dabar galime tikėtis?

Labai sunku atsakyti į šį klausimą.

Mes nuo estų buriavimo srityje atsiliekame 10-15 metų. Jie kiekvienais metais atidaro po 3-4 naujas marinas.

O mes apie tai kalbame daugiau kaip 20 metų, bet nepadarėme nieko. Ta didžiulė problema vis velkasi ir niekaip nepajudame iš mirties taško.

Buvo kalbama, kad rekonstruojant uosto pietinę dalį viename kampe atsiras marina. Bet ji bus už Kiaulės Nugaros. Tik tiek, kad vaikučiams marios bus arčiau ir galbūt naujai statomoje marinoje bus sudarytos geresnės sąlygos. Bet kad kas nors kardinaliai pasikeistų, taip nebus.

Didžiulė problema ta, kad Klaipėdoje nėra kur laikyti nei katerių, nei jachtų: tiek jachtklubas Smiltynėje, tiek Pilies uostelis yra visiškai užpildyti. Dėl to nukenčia šalies prestižas. Atplaukia jachtos iš kitų šalių ir ką jos mato? Į minėtus uostus jos negali nosies įkišti. Joms pasiūloma krantinė Danės upėje, kur ir banga, ir svyravimas gali apgadinti jachtą. Reikalingas visai kitoks požiūris.

Liepojoje uostelis kurį laiką visai buvo apmiręs. Daugiausia į jį atplaukdavo lietuviškų jachtų. Bet latviai, pamatę, kad trūksta vietos švartuotis, pastatė pirsus, įrengė infrastruktūrą.

Situacija iš esmės gali pasikeisti tik atidarius mariną Šventosios uoste. Tada prasidėtų jūrinis buriavimas. Ir didžiosios jachtos galėtų ten stovėti, ir vaikų sporto mokykla ten galėtų būti. Tada visi reikalai pajudėtų.

Beje, ten, kur planuoja Uosto direkcija įrengti mariną „Memelio mieste“, gražiai pavaizduotos plaukiojančios jachtos. Bet ar tai vyks ir kada?

Ar manote, kad Palangos savivaldybei, kuriai Uosto direkcija perdavė Šventosios uostą, artimiausiu metu pavyks atstatyti uostą?

Abejoju. Gal ir gerai kad perdavė, gal ji labiau suinteresuota vystyti. Vis dėlto tam reikia pinigų. Juk jau buvo seniau gauti leidimai statyti ir suderinta su aplinkosauga. Tada kalbėta, kad uostui atstatyti reikia apie 60 mln. eurų. Suprantu, kad vienai Palangos savivaldybei toks mastas nėra pakeliamas. Bet jeigu visos institucijos, kurios turėtų ten interesų, susidėtų po 10 milijonų eurų, tai būtų padaroma. Ir vis dėlto manau, kad šiuo klausimu turėtų būti priimtas politinis sprendimas.

Trenerių ir tėvų iniciatyvos dėka

Kaip gyvens sporto mokykla šiuo sunkmečiu? Ar vaikai bus vežiojami į Dreverną? Ar ta mokykla neišnyks, kol mes sulauksime naujų marinų?

Šitie klausimai visada buvo opūs, bet, manau, tai nėra tokios didelės sumos, kurių negalėtų pakelti tiek rajono, tiek miesto savivaldybė. Kol kas viskas laikosi tik vaikų tėvelių ir trenerių iniciatyvos dėka. Bet jeigu ir šitą šaką nulauš, tai nebeliks nieko.

Koks jūsų klubo indėlis į buriavimo sporto mokyklos veiklą?

Mūsų klubas buvo steigėjas. Kažkada jis turėjo inventoriaus, jachtučių, teisėjų kateriukų. Tą turtą jis ir perdavė kaip įnašą. Tačiau paremti realiai finansiškai, kad būtų galima ką nors daryti, jis neturi galimybių. Klubo nario metinis mokestis - 15 eurų, LBS nario mokestis - 35 eurai. Pastarasis paskui grįžta per LBS ir yra skirtas įvairioms varžyboms, geriausių ir perspektyviausių sportininkų kelionėms organizuoti. Klubas turi apie 30 narių.

Dabar klubai tapo savo varžybų organizatoriais. Kokių nors didesnių finansinių galimybių jie neturi. Žinoma, jie išsako savo nuomonę įvairiais klausimas, bet realios pagalbos suteikti negali. Reikalingas politinis sprendimas. Jeigu mes Lietuvą vadiname jūrine valstybe ir tai deklaruojame, turime tam tikrą sportininkų skaičių, kurie neblogai pasirodo įvairiose varžybose, perspektyvių vaikučių, valstybės mastu turėtų būti į tai atsižvelgiama.

ELINGAS. Mažieji buriuotojai jau turi kur Drevernoje susidėti daiktus.

ELINGAS. Mažieji buriuotojai jau turi kur Drevernoje susidėti daiktus.

 „LASERISTAS“ Nojus Bestauskas, Lietuvos rinktinės narys, yra buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ aukėtinis.

 „LASERISTAS“ Nojus Bestauskas, Lietuvos rinktinės narys, yra buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ aukėtinis.

VIETA. „Žiemio“ vaikučiai perkelti iš centrinės Drevernos uosto dalies į pakraštį.

VIETA. „Žiemio“ vaikučiai perkelti iš centrinės Drevernos uosto dalies į pakraštį.

„ŽIEMIO“. Tokiuose konteineriuose Drevernoje savo daiktus laiko jaunieji „Žiemio“ buriuotojai.

„ŽIEMIO“. Tokiuose konteineriuose Drevernoje savo daiktus laiko jaunieji „Žiemio“ buriuotojai.

ATOKIAU. Sporto mokyklos auklėtinių laiveliai.

ATOKIAU. Sporto mokyklos auklėtinių laiveliai.

BUJOS. Tokiomis bujomis pažymimas sporto mokyklos „Žiemys“ treniruočių Kuršių mariose plotas.

BUJOS. Tokiomis bujomis pažymimas sporto mokyklos „Žiemys“ treniruočių Kuršių mariose plotas.

GABŪS. Klaipėdos krašto jaunieji buriuotojai ir neturėdami sąlygų treniruotis jūroje pasiekia visai neblogų rezultatų Lietuvos mastu.

GABŪS. Klaipėdos krašto jaunieji buriuotojai ir neturėdami sąlygų treniruotis jūroje pasiekia visai neblogų rezultatų Lietuvos mastu.

 Vitos JUREVIČIENĖS ir „Žiemio“ nuotr.

Informacija

VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“ (anksčiau buvusi sporto mokykla „Suominis“) įsteigta 2013 metų gegužę. Jos steigėjai - Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės bei Klaipėdos miesto jūrinis buriavimo klubas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder