„Lašinius, kuriuos raikome visus metus, užsidirbame iš poilsiautojų“

Koks buvo velykinis savaitgalis? Gal kėlėte daugiau keleivių ir automobilių?

Žmonių antplūdžio tikrai nebuvo, nes orai nelepino. Transporto priemonių kėlėme mažai: šeštadienį 581 automobilį, sekmadienį - 462, pirmadienį - 510. Praėjusios savaitės penktadienį turėjome 1 400 automobilių. Savaitgalį jų skaičius sumažėjo daugiau kaip per pusę. Keleivių Senojoje perkėloje šeštadienį buvo 391, sekmadienį - 360, o pirmadienį, kai lijo lietus, - 60 per visą dieną. Tai tas pats, kas tuščias keltas plauktų. Žinia, tam didelės įtakos turėjo judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.

Kad tik jo vasarą nebūtų. Nes jeigu žmonės iš kitų savivaldybių negalės atvažiuoti prie jūros, tada jau bus visiškai liūdna. Nes mes laikomės iš poilsiautojų, iš jų uždirbame tuos lašinius, kuriuos vėliau galime raikyti visus metus.

Vietinių gyventojų, t. y. klaipėdiečių, nidiškių, judėjimas sudaro tik 30 proc. mūsų pajamų. O visa kita suneša turistai, atvykę iš kitur.

Iš tų 70 proc. 10 proc. sudaro užsienio turistai: kruizinių laivų keleiviai, iš ar į Kaliningradą vykstantys žmonės. Kadangi pernai neturėjome nei vienų, nei kitų, tai 10 proc. sumenko visi mūsų pervežimai.

Šiemet jau girdime, kad kruizinių laivų nebus, Kaliningrado siena irgi greičiausiai liks uždaryta, tai kaip pernai, taip ir šiemet tikriausiai prarasime tuos 10 proc., bet labai nesinorėtų netekti ir tų 60 proc. turistų iš Lietuvos. Tokiu atveju labai pabrangtų kėlimo per marias paslaugos, nes „Smiltynės perkėla“ negali dirbti nuostolingai. Anksčiau ar vėliau kažkas už tai turėtų sumokėti.

Kada žmonės mažiau judėjo - pernai ar šiemet?

Pastebėjome įdomią statistiką. Pernai, kai kovo 16 d. pradėjo galioti karantinas, per pirmą jo savaitę, nuo kovo 16 iki kovo 22 d., t. y. dvyliktą metų savaitę, buvo perkeltos 5 879 transporto priemonės. O 2021 metų dvyliktą savaitę, kovo 22 - kovo 28 d., - 7 746, t. y. 1 867 automobiliais daugiau, nors sąlygos tos pačios: karantinas, judėjimo ribojimas.

Pernai paskelbus karantiną ir judėjimo ribojimus visiems buvo šokas, visi daug labiau bijojo ir sėdėjo namuose. O šiemet, palyginę tos pačios savaitės duomenis, matome, kad žmonės yra arba labiau atsipalaidavę, arba pasidarė drąsesni. Ir tryliktą savaitę šiemet perkelta 1 000 automobilių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Reikės palikti tuščią juostą gyventojams

Ką manote apie įstatymo pataisą, įteisinsiančią kėlimąsi bendrovės keltais per marias be eilės? Ar tai turės kokios nors įtakos įmonės veiklai?

Seime svarstomas Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu bus daug pastabų, jis bus grąžintas Vyriausybei taisyti. Čia dar gali būti ilgas kelias. Klausimas, ar Seimas taip greitai priims tą pakeitimą.

Dalykas tas, kad įstatymu pirmenybinis įvažiavimas į keltą nėra įtvirtintas.

Mes, jau pažinodami beveik visus vietinius gyventojus ir matydami jų vargus, kai skuba namo arba į darbus, stengiamės juos praleisti į keltą pirmus.

Tarnybos ir dabar naudojasi pirmumo eile. Jokių problemų dėl to nėra.

Tačiau kai būdavo labai dideli autotransporto srautai, mes tą pirmenybinę eilę Neringos gyventojams naikindavome nenorėdami Klaipėdos miesto užkišti automobiliais. O kai bus įstatymas, teks vieną juostą savo teritorijoje nuolatos laikyti tuščią. Jeigu užsikimš privažiavimo iki perkėlos kelias, tai jau ne mūsų kompetencija. Įstatymo reikalavimus mes galime vykdyti tik savo teritorijoje. Kai kėlimas be eilės bus įtvirtintas įstatymu, turėsime tai vykdyti ir gyventojus būtinai praleisti pirmus.

Ar reikia suprasti, kad laikysite tuščią juostą jiems ir užkimšite miesto gatves?

Šią vasarą bus sunku, o kitą jau bus baigta Naujosios perkėlos teritorijos rekonstrukcija. Eismo juostų turėsime daugiau, galėsime vieną laikyti tuščią. Tačiau jeigu gyventojo mašina užstrigs kažkur Minijos gatvėje, vis tiek jam reikės laukti.

Bus ir kita problema. Priims įstatymą, bet niekas nekalba apie tai, kaip jo vykdymas bus užtikrintas kitoje pusėje, Smiltynėje. Ten mūsų įmonė teritorijos iš viso neturi, išskyrus 30 metrų ruožą, kuris prasideda nuo šviesoforų ir eina iki marių. Kas ten ant kalno tame kelyje vykdys įstatymo kontrolę? Mums kyla daug klausimų.

Ar pateikėte savo pastabas Susisiekimo ministerijai dėl galimų problemų?

Taip, o ar į jas bus atsižvelgta, pamatysime. Pirmiausia bus priimtas įstatymas, paskui poįstatyminiai aktai, kaip jį vykdyti. Didelių problemų neturėtų būti, nes mes ir dabar panašiai dirbame. Bet norisi viską gražiai sudėlioti į stalčiukus. Manau, visi poįstatyminiai aktai bus labai gerai parengti. Kol nėra įstatymo, tai gali pats spręsti, daryti ir vienaip, ir kitaip, o kai bus priimtas įstatymas, tada turėsi griežtai laikytis jo reikalavimų.

Atsirado papildomų darbų

Ar Naujosios perkėlos teritorijos rekonstrukcijos darbai vyksta sklandžiai, ar jie bus baigti laiku?

Atsirado daug nenumatytų darbų. Seną gruntą reikia nukasti ir atvežti naują. Kai pradėjo kasti, rado, ko gero, dar nuo tarybinių laikų privežtų gelžgalių, blokų, visokio laužo. Toks senas palikimas. Prieš atsirandant perkėlai čia buvo pelkė. Tai buvo vežama viskas, kad ji būtų užpilta. Vienoje vietoje rado nemažą plotą pjuvenų. Jų negalima palikti po danga, nes kai jos supus, ji nusės.

Kol kas rangovas laikosi darbų grafiko, metė didelius pajėgumus. Pirmas etapas, po kurio turi atsirasti 5 eismo juostos ir 3 kasos, turi būti baigtas iki birželio 1 d. O antras etapas, kai bus papildomai padarytos dar 5 juostos ir 2 kasos, turi būti baigtas iki rugsėjo 1 d.

Naujas keltas - liepą

Ar neatsiliekama nuo grafiko Vakarų Baltijos laivų statykloje statant jūsų naująjį keltą „Klaipėda“?

Manau, liepos antroje pusėje tikrai turėsime naują keltą. Mes lankomės statykloje ir matome, kaip jis statomas, o darbų grafikas netgi lenkiamas kokiomis dviem savaitėmis. Viskas juda sparčiai, dirba daug darbininkų.

Mūsų naujausias keltas yra statytas prieš 12 metų. Per tiek metų technologijos gerokai patobulėjo. „Klaipėda“ bus didesnė nei dabartiniai mūsų keltai. Į juos mes krauname 30 lengvųjų automobilių, o į naująjį krausime 40. Mūsų „Nida“ dabar gali paimti 700 keleivių, o „Klaipėda“ galės ir visą tūkstantį.

Jei reikės, „Klaipėda“ galės dirbti ir Senojoje perkėloje. Šiandien, be „Nidos“, mes neturime kito kelto, pritaikyto plukdyti keleivius, turinčio šonines rampas, galinčio švartuotis Smiltynėje. Taigi ekstra atveju naujasis keltas galės dirbti ir vienoje, ir kitoje perkėloje. Jis universalus - ir keleivinis, ir krovininis.

Kiek kainuos naujasis keltas, kieno lėšomis jis finansuojamas?

Apie 7,6 mln. eurų. Bendrovės lėšos sudaro tik 20 proc., o visa kita suma - suomių banko paskola. Dėl finansavimo vyko konkursas, jame dalyvavo daug bankų. Turiu pasakyti, kad šiuo metu tarptautiniai bankai paskolas teikia geromis sąlygomis.