„Lietuvos jūrinės valstybės labui“

KJP užtikrina saugumą Lietuvos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Anksčiau, kol Rusija nebuvo pradėjusi karo Ukrainoje, Lietuvos žmonės šalies kariuomenei neskyrė tiek dėmesio. Agresoriaus akivaizdoje ir klaipėdiečiai uostamiestyje dislokuotas Karines jūrų pajėgas vertina kitaip.

Atkūrimo metinės antradienį paminėtos KJP dalinių, laivų įgulų rikiuote. Minėtame terminale buvo prišvartuotas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42) ir patrulinis laivas „Žemaitis“ (P11). Pastarajame buvo galima apsilankyti ir klaipėdiečiams.

„Karinės jūrų pajėgos savo 31-ąjį atkūrimo gimtadienį pasitinka turėdamos motyvuotą ir patyrusį personalą, aiškią viziją, kaip mes vystysime Karines jūrų pajėgas ateityje, viziją dėl naujų platformų, dėl jūrinės aplinkos suvokimo pajėgumo. Žinome, kaip vystysime savo uosto apsaugos ir priekrantinės gynybos dalinį. Turime planų iki 2030 metų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jūrų kapitonas G. Premeneckas.

Pasak jo, tie planai nėra susiję su paaštrėjusia geopolitine situacija. Vizija buvo patvirtinta dar prieš karą Ukrainoje. "Mūsų planai, kaip turi vystytis laivynas, atitinka geopolitinę situaciją Europoje, pasaulyje, Ukrainoje.

Motyvuotas, patyręs, profesionalus personalas, kad ir neturėdamas didelio laivų skaičiaus, gali užkardyti stipresnio priešininko veiksmų laisvę.

Jis gali apginti tiek uostą, tiek teritorinę jūrą ir kitus jūrinius objektus", - teigia KJP vadas.

Paklaustas, ar KJP būtų vienintelės pajėgos, kurios stabdytų priešoo atėjimą iš jūros, jis atsakė: „Mūsų pajėgos veikia bendrai su kitomis Lietuvos kariuomenės pajėgomis. Be to, mes esame NATO alijanso dalis. Kilus karo grėsmei į pagalbą ateitų sąjungininkai, su kuriais mes labai aktyviai bendradarbiaujame.“

KJP stiprina Karo laivų flotilės išminavimo laivų pajėgumus. 2024 metų liepos pabaigoje tikimasi turėti visiškai modernizuotą pagal paskutinį technikos žodį išminavimo laivą.

Uosto apsaugos ir priekrantinės gynybos dalinys bus ginkluojamas nauja iš pradžių lengvąja ginkluote, o vėliau pagal poreikį ir kita.

Dabar Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Mokymo centras ir Logistikos tarnyba. Karo laivų flotilės rikiuotėje yra septyni kariniai laivai, paieškos ir gelbėjimo laivas bei du uosto kateriai.

1992 m. liepos 4-ąją, buvo pašventintos atkuriamų Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos ir įteiktos tuometinių Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono laivų vadams, tad ši data laikoma Karinių jūrų pajėgų atkūrimo pradžia.