Okeaninės žvejybos laivams gali tekti palikti Maroko rajoną

2023-iaisiais visose tolimose žvejybos zonose bendrai paėmus Lietuvos laivai sugavo apie 90 tūkst. tonų žuvų. Palyginti su pastaraisiais penkeriais metais, šiuo metu žuvų sugaunama mažiau.

Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus Aleno Bulauskio, okeaninės žvejybos sąlygos prastėja, prognozės nelinksmos. Pagrindinė problema - žūklės rajonuose tendencingai mažėjančios žvejybos kvotos, pakilusios kuro kainos, didinančios ir taip nemenkus kaštus.

Kiekvienais metais kvotos skiriamos mokslininkams pateikus rekomendacijas dėl tam tikrų išteklių. Jie mažėja, o su jais ir kvotos, žvejyba tolimuosiuose žūklės rajonuosi darosi vis mažiau intensyvi.

Lietuvos laivai gaudė krevetes Šiaurės vakarų Atlante. Nuo 2010 metų šiaurinių dryžakojų krevečių žvejyba ten buvo uždrausta beveik dešimtmetį. Vėl jas leista gaudyti 2020 metais. Porą metų pažvejojus, vėl buvo įvertinti ištekliai ir nuo 2022-ųjų krevečių žvejyba vėl uždrausta.

Galima prognozuoti, kad dalis tolimųjų žūklės rajonų laivų, gavę savo valstybės ar Europos Sąjungos (ES) paramą, trauktųsi iš žvejybos verslo. Europos Komisijos (EK) ir bendra ES politika - skatinti perėjimą prie akvakultūros. Žinoma, dalis tolimosios žvejybos dar kurį laiką laikysis, bet ji bus optimizuota.

A. Bulauskio žiniomis, naujų laivų siųsti į tolimuosius žūklės rajonus kol kas niekas neplanuoja. Ateityje viskas priklausys nuo ES dvišalių susitarimų su trečiosiomis šalimis, nuo to, ar ES suras kokių nors papildomų žvejybos galimybių. Jeigu jų atsirastų, tada į tolimus žvejybos rajonus galbūt būtų siunčiami nauji laivai.

Kur žvejoja Lietuvos laivai

Lietuva anksčiau turėjo šešis žvejybos laivus, dirbančius tolimuose žūklės rajonuose, o dabar liko tik penki didieji atlantiniai laivai. „Nida“ pernai pašalinta iš laivų registro - ji pasitraukė iš verslo. Tikriausiai lėmė tai, jog visuose žvejybos rajonuose mažėja kvotų, sudėtingėja žūklės sąlygos, trumpai tariant, neužtenka kvotų ir geografinių rajonų. Be to, laivas „Nida“ buvo iš senesnių, galimas daiktas, ir dėl savo techninių galimybių buvo pašalintas iš žvejybos.

Laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava, žvejoja prie Afrikos krantų - Mauritanijos, Maroko Karalystės išskirtinėse ekonominėse zonose, Vakarų vandenyse - Jungtinės Karalystės (JK) išskirtinėje ekonominėje zonoje, Pietų Ramiajame vandenyne, Irmingerio jūroje, Svalbarde (Norvegijos Karalystė), kartais Šiaurės rytų Atlanto vandenyne. Šiaurės vakarų Atlanto vandenyne Lietuvos kvotos labai mažos, ten žvejyba praktiškai nevykdoma, kvotos paprastai būna iškeičiamos į kitų rajonų kvotas.

A. Bulauskio teigimu, tam tikras stabilumas išliko Mauritanijos ir Maroko zonose, ten beveik maksimaliai sužvejojami kvotos nustatyti žuvų kiekiai. Ir šiemet žvejyba ten vyksta gana intensyviai. Tuose rajonuose gaudomos atlantinės skumbrės ir paprastos atlantinės stauridės.

Pietų Ramiajame vandenyne šiemet kvota buvo padidinta pora tūkstančių tonų iki daugiau kaip 12 tūkst. t, ten taip pat gana intensyviai vyksta žvejyba. Čia gaudomos vadinamosios Peru arba Čilės stauridės ir Ramiojo vandenyno skumbrės. Šiame rajone vienas Lietuvos laivas ėmėsi eksperimentinės žvejybos - specializavosi gaudyti kalmarus. Jų sugaudavo per metus apie 1000 tonų. Tačiau EK šios eksperimentinės žvejybos nepatvirtino, t. y. nedavė leidimo, tad kalmarų žvejybos mūsų šalies laivai šiemet ir artimiausiu metu nebetęs.

Šiaurės Atlante žvejyba praktiškai nebevyksta. Kadangi kvotos labai mažos, neapsimoka daryti reisus dėl keliasdešimt ar kelių šimtų tonų žuvų. Kvotos dažniausiai būna iškeičiamos į kitas. Svalbarde kaip visada žvejyba būna stabili. Ten gaudomos krevetės, kaip priegauda į tinklus patenka menkių, paltusų.

Vakarų vandenyse gaudomi žydrieji merlangai ir atlantinės silkės - tai pagrindinės žuvų rūšys Jungtinės Karalystės ekonominėje zonoje.

Lems ES pastangos

A. Bulauskio teigimu, tiek ES, tiek visur kitur kvotos mažėja. ES ir Maroko dvišalis partnerystės susitarimas šią vasarą baigia galioti. Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus manymu, kadangi yra tam tikrų nesutarimų, didelė tikimybė, kad greičiausiai jis nebus pratęstas. Tai turės didelės įtakos Lietuvos laivams, nes tai vienas žuvingiausių Lietuvos žvejybos laivų rajonų. Ten metams buvo skiriama apie 30 tūkst. t pelaginių žuvų kvota. Tad šiemet Lietuvos laivų laimikiai bus dar mažesni, nes, ko gero, jiems teks trauktis iš Maroko ekonominės zonos.

Pasak A. Bulauskio, reikalai pagerėtų, jeigu ES surastų dar kokių nors papildomų galimybių plėsti žvejybą pasinaudodama dvišalėmis sutartimis su trečiosiomis šalimis. Šiuo metu dedama nemažai pastangų bandant susitarti su Senegalu.

Turimas susitarimas su Bisau Gvinėja, bet ten vyksta smulkioji pelaginė žvejyba, kvotų daug nėra. Lietuvai skirta apie 6 tūkst. tonų kvota metams. Ten žuvys gana prastos būklės, jų sugaunama mažai, kaina maža, todėl žvejyba yra nerentabili. Negana to, dar laivams keliami specifiniai techniniai reikalavimai. Visi penki Lietuvos laivai jų neatitinka. Pirkti naują laivą dėl tokių nedidelių žvejybos galimybių neapsimoka.

„Viskas priklausys nuo to, kiek ES įdės pastangų ieškodama naujų žvejybos plotų“, - mano A. Bulauskis.

„Margiris“ gavo baudą

Vienas iš penkių tolimuose žūklės rajonuose žvejojančių ir įdomių Lietuvos laivų yra „Margiris“, antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas. 2022 metų vasarį plyšo jo tralas ir paskui laivą nusidriekė žydrųjų merlangų šleifas. Pasak Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus, atlikus tyrimą fiksuota, kad tai techninis atsitikimas, nelaimė.

„Mes atlikome savo tyrimą, kalbėjomės su EK, su Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atstovais. Nusprendėme, kad tai nebuvo tyčinis ar ne sugautų žuvų išmetimas, įvyko avarija, trūko tralas. Mes laivą nubaudėme už neteisingai užpildytą žvejybos žurnalą - jame buvo parašyta, kad sugavo, o paskui išmetė. Už tai jam skirta atitinkama piniginė bauda. Ji nedidelė. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje baudos už žvejybos pažeidimus gana mažos. Tai mums akcentavo ir EK. Šiuo metu Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijos diskutuoja, tikėtina, baudos bus peržiūrimos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Bulauskis.

Jo teigimu, dabar „Margiris“ gana sėkmingai žvejoja. Jam nuolatos ieškoma naujų kvotų, nes jo pajėgumas didelis. Šiuo metu jis žuvis gaudo Vakarų vandenyse, prie Jungtinės Karalystės krantų.

Gerokai padidėjo kuro kainos

Be abejo, geopolitinė situacija daro įtaką ir okeaninei žvejybai, ji lėmė ir kuro kainas. Pasak A. Bulauskio, didelių tolimųjų žūklės rajonų laivų darbą apsunkina vos ne iki dviejų kartų padidėjusios kuro kainos. Anksčiau tona kuro kainuodavo per 600 JAV dolerių, o dabar kartais pakyla iki 1400 ir daugiau dolerių.

A. Bulauskio teigimu, Rusija ir toliau dalyvauja beveik visose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, kurioms priklauso ir Lietuva kaip ES valstybė. Šalis agresorė nėra išmesta iš tų organizacijų. Kai kurios šalys ragino iš Rusijos atimti balsavimo teisę, bet tai nepadaryta. Gal tik mažiau atsižvelgiama į šios šalies atstovų nuomonę priimant sprendimus. Neretai metinėse sesijose Rusija pati nedalyvauja.

Dėl Mauritanijos kol kas ramu

Mauritanijos partnerystės su ES protokolas galioja iki 2026 metų. Dėl šio rajono ramu. Lietuva kasmet ten turi apie 60 tūkst. tonų pelaginės žvejybos kvotą. Pasak Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus, tai teigiamas dalykas, palaikantis okeaninę žvejybą. Neatmetama galimybė, kad ES ir Mauritanija susitars ir dėl žvejybos nuo 2026 metų.

Prie keliamų sąlygų Mauritanijos žūklės rajonuose laivai jau prisitaikė. Derybos vyko tik dėl vietinių gyventojų skaičiaus tarp laivo įgulos narių. Dalis sugautų žuvų atiduodama vietinei rinkai.

Fiksuojamas tam tikras pagerėjimas - praplėsta žvejybos zona. Mauritanijos ekonominėje zonoje buvo galima žvejoti šiek tiek arčiau kranto. Ne paslaptis, kad ten žvejoja daug trečiųjų šalių laivų gal ir be jokių susitarimų, o gal turi kokius nors neviešinamus susitarimus su pačia Mauritanija. Ten daug yra ir rusų, ir kinų, ir turkų žvejų. Palyginti su pastaraisiais penkeriais metais, sugaunamų žuvų kiekis ir ten po truputį mažėja.

Jungtinės Karalystės vandenyse

ES ir JK žvejybos susitarimas galioja iki 2026 metų. Žūklės sąlygos ten nepasikeitė, kokiomis susitarta, tokiomis ir žvejoja JK ekonominėje zonoje visos valstybės. Didelių problemų dabar ten nebėra.

„Kadangi tokie susitarimai keleriems metams dažniausiai būna peržiūrimi, padėtis šiame rajone visą laiką bus dinamiška, sąlygos gali pasikeisti kad ir kitais metais. Viskas priklausys nuo bendrų ES ir JK derybų. Lietuva toje zonoje jokių kvotų neturi. Ten žvejoja tik vienas laivas “Margiris„. Kvotas jis gauna apsikeisdamas kvotomis su kitomis ES šalimis narėmis“, - sakė A. Bulauskis.

Daugiausia toje zonoje gaudomi žydrieji merlangai, truputį stauridžių, truputį atlantinių silkių.

Patikrinta 30 laivų

Bendradarbiaujant ES valstybėms su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra sudaromi jungtiniai planai, kuriais remiantis vyksta tarptautinės misijos tikrinant žvejybos laivus žūklės rajonuose. 2023 metais Lietuvos žvejybos inspektoriai dalyvavo šešiose jungtinėse misijose tolimosiose jūrose.

Misijos buvo vykdomos Vakarų vandenyse su dviem Europos žuvininkystės kontrolės agentūros laivais. Jos vyko Šiaurės rytų ir Šiaurės vakarų Atlante. Lietuvos inspektoriai dirbo su vokiečiais jų inspekciniame laive. Viena misija organizuota Atlante su ispanų karinių jūrų pajėgų laivu.

Lietuvos žvejybos inspektoriai ir šiais metais dalyvaus kontrolės misijose. Pasak Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus, kol vyks žvejyba, tol bus organizuojamos tarptautinės kontrolės misijos ir Lietuvos inspektoriai jose dalyvaus.

Pernai tų misijų metu buvo patikrinta apie 30 didžiųjų laivų tolimuosiuose žūklės rajonuose. Pažeidimų nustatoma įvairių, dažniausiai jie nebūna dideli. Misijos, galima sakyti, yra prevencinė priemonė - žvejojančių laivų įgulos žino, kad yra kontroliuojamos, kad kontrolę atlieka tiek Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, tiek tam tikrų valstybių ES narių inspekciniai laivai.

Pasak A. Bulauskio, ateityje žvejybos kontrolė vyks dar intensyviau. Šiemet pasirodė naujas žvejybos kontrolės reglamentas, pagal kurį daugeliu atvejų žvejybos kontrolė bus griežtinama ir intensyvinama. Kontrolei pasitelkiami ne tik laivai, bet ir nuotolinės stebėjimo priemonės, naujos technologijos.

Žuvininkystės kontrolės departamento nuotr.