Penktasis triumas: Drakono metų scenoje pagrindinius vaidmenis atliko „Kuršis“ ir „Independence“
Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems ir greitai įsižeidžiantiems žmonėms skaityti Kardžuvės sugalvotų nominacijų jūruomenei nerekomenduojama. Į redakciją, policiją, Klaipėdos miesto merui, Uosto direkcijos generaliniam direktoriui neskambinkite, niekas neatsilieps, nebus ant ko išsilieti. Tiesiog praverskite tuos du puslapius.
Besibaigiantieji Žaliojo drakono metai, ko gero, bus pripažinti kaip karščiausi istorijoje. Jokių perkeltinių prasmių neieškokite - omenyje turimas tiesiog klimato atšilimas, o ne kokie nors iššūkiai, geopolitinė situacija ar savos valdžios liapsusai.
Klaipėdoje ir Neringoje 2024-ieji buvo Švyturių metai. Ką tai reiškia? Tai, kad apie juos baisiai daug kalbėta.
Sakoma, jog ateinančiais Žaliosios medinės gyvatės metais bus vietos nuotykiams ir magijai. Kam jau kam, o jūrininkams nuotykiai nori nenori nutinka.
Ko gero, šiemet, kaip ir pernai, kaip ir užpernai, daugiausia jų patyrė po pasaulį pirmyn atgal besibastantis Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas kapitonas Juozas Liepuonius.
Jūrų dugno žvaigždės ir Taro kortos sako, kad kitais metais į vandens paviršių iškils išmintis ir paslaptingumas. Na, paslaptingumas, ypač žiniasklaidos atžvilgiu, būdingas ne vienai uosto įmonei, o labiausiai "Klasco". Sakote, ir Uosto direkcijai? Ne, ji tai aistringai neigia, yra atvira kaip ūkinių prekių parduotuvė.
Ji gi informuoja apie kiekvieną rekonstruotą krantinės centimetrą, kurių jau susikaupė milijonai, o gal net milijardai, ir kiekvieną perkrautą toną.
Sakoma, kad kiti metai pasižymės kūrybiškumu. Tai, matyt, Klaipėdos uoste grūdai bus kraunami grojant Karinių jūrų pajėgų orkestrui.
Suprantama, kitų metų populiariausia spalva bus žalia. "Klasco" bus labai madinga. Skubėkite 2025-aisiais pasinaudoti Žaliosios medinės gyvatės siūlomais gerais dalykas, nes kiti tokie metai bus tik 2037-ieji. Teks ilgai laukti.
Pakuteno jausmus
Visus šiuos metus labai garsiai skambėjo laivo-dujų saugyklos "Independence" vardas. Mat praėjus dešimčiai metų Lietuva pagaliau jį nusipirko, nebenuomoja. Visi išsižioję laukėme, kada jame suplevėsuos Lietuvos vėliava ir, ačiū Dievui, sulaukėme.
Antroje šių metų pusėje ryškiai antklodę į savo pusę patraukė mažytė, palyginti su "Independence", irklinė valtelė "Kuršis", prikausčiusi tūkstančių žmonių dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kadangi ja Ramųjį vandenyną bando perplaukti klaipėdietis Aurimas Mockus, džiūgauja visi uostamiesčio gyventojai. O Kardžuvė tiesiog sulyso iš laimės.
Būtent šie du laivai, vienas didelis, kitas mažas, šiemet žadino mūsų patriotinius jausmus. "Kuršis" dar ir kitais metais išlaikys mūsų dėmesį.
Metų Robinzonas savo noru
Žinoma, tai Aurimas Mockus, toks vienišas didžiuliame Ramiajame vandenyne. Iš kur Marijos žemės sūnui tiek drąsos, sunku pasakyti. Jis jau neteko vieno irklo, gamtinių reikalų kibiro, akumuliatoriai sunkiai įkraunami ir... Kai stiprus vėjas apvertė jo valtį, neatlaikė žmogus, nusikeikė visai Lietuvai girdint.
Bet net patekęs į Arklių zoną, kuri, pasak jo, yra tarsi Bermudų trikampis ir kurioje formuojasi visos audros, neprarado gero ūpo. Valgo virtus kalmarus ir sako: "Ne gyvenimas, o kutenimas." Nesikeikia, kad prognozės čia nepasitvirtina.
Pagal jas turėjo būti ramu, tad Aurimas vieną naktį paliko irklus lauke. Bet nei iš šio, nei iš to, kad spyrė 40 mazgų vėjas, laimei, irklų nenuplovė.
Bet nieko, jeigu Dievas duos, per Kalėdas jis jau bus pusę maršruto įveikęs. Reikėtų jam palinkėti septynių pėdų po kiliu, bet kad "Kuršis" jo neturi.
Metų tinginė
Yra tokia patariamoji Jūrinių reikalų taryba prie Susisiekimo ministerijos. Ir šiemet realių jos darbų pamatyti nepavyko. Ji buvo įsteigta kaip žaibolaidis, kai jūrininkai puolė ministeriją dėl absurdiškų sprendimų, ir pamiršta.
Metų greitakojė - jachta „Lietuva“
Jachta "Lietuva" šiemet tarptautinėje regatoje "The Tall Ships Races 2024" buvo pripažinta absoliučiai greičiausiu laivu. Grįžusios į Klaipėdą jos Karinių jūrų pajėgų orkestras nesutiko, kepurinės jai niekas nesušoko.
Metų praradimas - linksmasis ministras
Metų pabaigoje Kardžuvė patyrė stiprų smūgį. Mat ji vargšelė taip, kaip menkė Lietuvos jūrų muziejuje buvo įsimylėjusi ichtiologą, slapta mylėjo susisiekimo ministrą Marių Skuodį.
Svarbiausia, kad jis turėjo humoro jausmą ir rado laiko iš savo aukštumų pažvelgti į Kardžuvę net tris kartus. Baigiantis metams valdžia pasikeitė ir susisiekimo ministru tapo kažkoks Eugenijus Sabutis. Velniop tokią politiką.
Metų šiaulietis
Tai kelto "Luna Seaways" kapitonas Mindaugas Nosavičius, ir gimęs Šiauliuose, ir gyvenantis tame mieste, ir iš jo niekur nesikraustysiantis.
Žmonės juokauja, kad šiauliečiai yra banditai. "Mes tai priimame kaip komplimentą", - sako kapitonas ir juokiasi. Ši nuotrauka daryta dar tada, kai jis dar nebuvo vieno didžiausių Baltijos jūros regione ro-pax laivų kapitonas.
Čia jis tada, kai dar dirbo "Lietuvos jūrų laivininkystėje", pakrovos į laivą metu.
Metų šypsena
Gal ir ne šiemet jie fotografuoti (dabar abu jau yra užsiauginę skirtingo stiliaus barzdas), bet jų nuotaika užkrečianti. O ko jiems liūdėti? Arnoldas Šileika vadovauja didžiulei Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei, yra inžinierių inžinierius, o Algis Latakas laiko visus keturis Uosto direkcijos kampus ir svajoja apie žaliąjį vandenilį. O baisiausia, kad tai gali tapti realybe. Tikriausiai "Penktojo triumo" fotografas juos įamžino priešpandeminiu laikotarpiu.
Metų upė - Smeltalė
Žinoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybė žada išvalyti Smeltalės upę, tik štai nežinia kada. Valtininkai diplomatiškai džiaugiasi, kad su šia valdžia randa bendrą kalbą, bet kad ji tai padarys, netiki. Jau ne pirma valdžia tai žada.
Metų žuvis
Metų žuvimi pripažinta lašiša, kuri vienam žvejui mėgėjui po to, kai buvo suskaičiuotos visos išlaidos, kainavo beveik 8 tūkst. eurų - pagavo tada, kai buvo uždrausta. Kardžuvės užuojauta jam. O ar jis ir toliau žvejoja ir ar vėl taikosi į lašišas, nepranešama.
Metų „sijonas“
Metų "sijono" nominacijos laureatu tapo pasieniečių laivo ant oro pagalvės "Christina" "sijonas", kainavęs apie 100 tūkst. eurų. Dabar pasieniečiai laiko špygas, kad artimiausiu metu nereikėtų keisti laivo ant oro pagalvės škoto "Viesulas" "sijono".
Keltininkų svajonė
"Smiltynės perkėlos" darbuotojai svajoja, kad poilsiautojai Nidoje ateitų į protą, nevažiuotų visi po ilgojo savaitgalio sekmadienį namo vienu metu. Tada nebūtų eilių į keltus ir niekas nesinervintų.
Gal galėtų tuo pasirūpinti, sakykime, Neringos meras Darius Jasaitis, pavyzdžiui, surašyti visus ir paskirstyti, kuri grupė kurią valandą važiuoja.
O už tokią paslaugą iš kiekvieno automobilio vairuotojo būtų galima imti po 9,99 euro. Dar ir biudžetą palopytų. Kas tie pinigai, palyginti su prarastomis nervinėmis ląstelėmis.
Vertas Kalėdų
Niekur taip laivai ir jų įgulos nesublizga kaip naktinio laivų parado Klaipėdoje metu. Daug laivelių, pasipuošusių švytinčiomis girliandomis, sukuria užburiantį vaizdą.
Niekada daugiau jie nebūna taip išsipuošę kaip tą vakarą, o įgulų linksmumas liejasi per bortus. Tokį reginį būtų smagu matyti ir artėjant Kalėdoms.
Rašyti komentarą