Pietinė uosto dalis - teritorija naujiems verslams

Susisiekimo ministro M. Skuodžio teigimu, pietinės uosto dalies vystymas yra strateginis prioritetas, įtrauktas į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą.

Tokio projekto reikia siekiant užtikrinti ne tik Klaipėdos uosto konkurencingumą ir galimybę diversifikuoti savo veiklą, bet ir galimybę plėstis Lietuvos verslams. Ministro teigimu, projekto tikslas - turėti teritoriją uoste, kurioje galėtų įsikurti nauji verslai.

„Susisiekimo ministerijos siekiamybė - uosto krova didėja, o poveikis aplinkai ir Klaipėdos miesto gyventojams kalbant apie transportą mažėja“, - tikina M. Skuodis.

Dabartiniame uoste nebėra vietos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, šiuo metu uoste visiškai nebėra vietos.

Uostas šiandien būtų pajėgus krauti 60 mln. tonų krovinių per metus. Jeigu ne pandemija ir dabartinė geopolitinė situacija ir skaičiuojant, kad krova Lietuvos uoste kasmet reguliariai augo maždaug po 6 proc., būtų buvusi galimybė per kelerius metus pasiekti tokį krovinių kiek ir tada uostas tiesiog būtų užkimštas kroviniais.

Beje, 2020-aisiais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 47,8 mln. t. Šiemet prognozuota, kad jis gali prarasti vos ne pusę savo krovinių, tačiau kol kas taip nenutiko: per 7 šių metų mėnesius krova sumenko tik 19 proc., t. y. tik penktadaliu. Mažėjant vienų krovinių daugėjo kitų. A. Latako manymu, krovinių srautas mažėja laikinai. Pasak jo, didinti krovą iki daugiau kaip 60 mln. tonų per metus neišplečiant uosto teritorijos būtų labai sudėtinga.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, pietinės dalies išvystymo projektas bus naudingas ir miestui: bus pastatyta marina, atsiras naujų darbo vietų, uosto veikla bus iškelta iš centrinės miesto dalies.

Pasiūlyti 4 variantai

Pietinės uosto dalies išvystymo projektinius pasiūlymus parengė tarptautinė kompanija „Moffatt&Nichol“. A. Latakas pasidžiaugė, kad, turint omenyje dabartines kainas, jai už darbą sumokėta mažai - tik 139 tūkst. eurų. Užsieniečių parengtoje studijoje numatyti 4 variantai.

1A variantas atmestas ir toliau nagrinėjamas nebus. Jis numatė formuoti 200 ha teritoriją, grunto būtų iškasta 4 mln. kubinių metrų. Projektas darytų įtaką „Klasco“, laivai uždarytų Malkų įlanką, laivų apsisukimo ratas būtų labai toli ir t. t. Jis kainuotų apie 490 mln. eurų.

2A variantas siūlo įrengti dvi krantines - vieną 1 000 m, kitą 800 m. Būtų formuojamas 101 ha sklypas, dalis Kiaulės Nugaros būtų nukasta. Kainuotų 550 mln. eurų.

3A variantas: irgi būtų dvi krantinės - 1 300 m ir 365 m. Numatyta perdaryti krantinę „Klasco“ vėjo jėgainių parko dalims krauti. Projekto kaina irgi 550 mln. eurų.

4A variantas labiausiai patiko Uosto direkcijai. Pasak A. Latako, laivų navigacijos požiūriu geriausias variantas. Numatoma viena 1 300 m krantinė, papildoma krantinė gilinant ir iškasant 13 mln. kub. m. Atsirastų 98 ha plotas ir nauja krantinė vėjo jėgainių malūnams.

Atliekamas PAV

Planuojama, kad pietinės dalies išvystymo projektas galėtų būti baigtas įgyvendinti 2032 metais, bet neatmetama galimybė, kad tai galėtų įvykti iki 2028 metų.

Numatoma krova naujoje maždaug 100 ha teritorijoje būtų daugiau nei 30 mln. tonų. Projektas atsipirktų per 50 metų.

Įgyvendinant projektą numatomas aukštos įtampos linijos iškėlimas, būtų tiesiamas kabelis iš uosto į Juodkrantę, kainuosiantis apie 13 mln. eurų.

Uosto direkcijos vadovas pasidžiaugė, kad navigacijos studijai atlikti nereikėjo vykti į Daniją ar Švediją, modelį buvo galima pamatyti Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Šiuo metu pagal parengtas projekto alternatyvas atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Konkursą laimėjo UAB „Sweco Lietuva“. Tai turėtų būti padaryta per 18 mėnesių. Dabar ieškoma rangovo, kuris parengtų rinkodaros studiją. 700 tūkst. eurų kaina direkcijos netenkina, ieškoma, kas padarytų pigiau.

A. Latako teigimu, transporto judėjimas pietinėje dalyje yra milžiniškas. Ten aptarnaujamos 6 uosto įmonės. Tad visu aktualumu vystant pietinę dalį ir turint omenyje, kad didžiulės vėjo jėgainių malūnų dalys negalėtų būti gabenamos per miestą, iškyla pietinio aplinkkelio klausimas. Apie tai, kad šis klausimas dar neišspręstas, kad sudaryta darbo grupė, rašėme rugpjūčio 30 d. „Vakarų ekspreso“ numeryje.

Ministro pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, dalyvavęs Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, pasigedo aiškesnių pietinės uosto dalies išvystymo terminų, kad Vyriausybė planuodama biudžetą galėtų uostą įtraukti į savo planus.

Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, asociacijos manymu, planuojamas intermodalinis terminalas Klaipėdoje nėra reikalingas. Tokie terminalai yra Vilniuje ir Kaune ir jų užtenka. Jo teigimu, statant intermodalinį terminalą būtų atliekami tušti judesiai.

Daugiau krovinių - geležinkeliu

Karolis Sankovskis, AB „LTG Infra“ vadovas, sako, kad geležinkelininkams suprantami Klaipėdos miesto lūkesčiai dėl žaliosios krypties, noras riboti transporto eismą centrinėje miesto dalyje. Geležinkelio keliamam triukšmui ir vibracijai mažinti jau imamasi priemonių. Geležinkelininkų prioritetas - kuo mažiau apkrauti Klaipėdos miestą ir kuo daugiau krovinių vežti į pietinę dalį geležinkeliu.

Susisiekimo ministras M. Skuodis taip pat akcentavo, kad daugiausia krovinių turėtų būti gabenama ekologiškesniu transportu, t. y. geležinkeliu. Ministras priminė, kad dar yra ir vidaus vandenys: gabenti krovinius Nemunu barža yra 2 kartus pigiau. Jo manymu, ir Lietuvoje ne už kalnų tas metas, kai bus įvestas mokestis už keliu nuvažiuotą atstumą.

Kitas geležinkelininkų prioritetas Klaipėdoje - „Draugystės“ geležinkelio stoties išvystymas.