Pirmasis žygis per Baltiją irkline valtimi nešė laisvos Lietuvos idėją

Gintras Paulionis buvo vienišas keliautojas. Iš 49 savo gyvenimo metų 25-erius G. Paulionis skyrė kelionėms. Jis išvaikščiojo Sajanų kalnus, motociklu pervažiavo Karakumų dykumą, daug kartų rizikavo, daug kartų buvo patekęs į keblias situacijas, bet vis išsisukdavo. Pats jis yra sakęs, kad keliaudamas ties galimybių riba jaučiasi tikrai gyvenąs, kad viską lemia tikėjimas.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais buvo toks iššūkis buvo labai svarbus - reikėjo nešti pasauliui žinią apie tokią šalį kaip Lietuva, pasakyti, kad ji yra laisva.

Su tokia idėja G. Paulionis pasiryžo vienas pats irkline valtimi perplaukti Baltijos jūrą.

Ruošdamasis kelionei G. Paulionis pagal senųjų Niufaundlendo žvejų dorių brėžinius pasistatė irklinę valtį, kurią pavadino danų kilmės amerikiečio keliautojo Alfredo Jenseno vardu.

Šis garsus keliautojas, dar 1874 metais sėdęs į irklinę Niufaundlendo žvejų dorę ir genamas šiltosios Golfo srovės, sėkmingai įveikė Atlanto vandenyną.

Pirmasis bandymas perplaukti Baltiją 1993 metų rudenį G. Paulioniui nepavyko. Vėjai ir bangos valtelę nubloškė prie Kaliningrado srities krantų. Šėlstančioje jūroje keliautojas praleido penkias paras, kol bangų blaškomą jo valtį ties Melnrage pastebėjo ir parvilko į Klaipėdą vietiniai žvejai.

Antrą kartą 1994 m. išplaukęs į jūrą G. Paulionis jau turėjo kompasą, jūrlapius, 30 kilometrų atstumu veikiantį radijo bangų siųstuvą.

Prieš kelionę bendravo su profesionaliais jūrininkais, vandenynų buriuotojais, domėjosi jų patirtimi.

1994 m. birželio 28 dieną G. Paulionis išplaukė iš Klaipėdos, liepos 14 dieną pasiekė Švedijos, vėliau - Danijos krantus.

Padrąsintas sėkmės, rugsėjo mėnesį jis išplaukė atgal.

Didžiulė audra, 1994 m. rugsėjo 29 d. paskandinusi keleivinį keltą „Estonia“, nepagailėjo ir vienišo keliautojo.

Spalio 5 dieną sudaužyta valtis „Alfred Jensen“ rasta paplūdimyje ties Preila, spalio 15 dieną jūros bangos išplovė ir G. Paulionio kūną.

Po šio vienišo keliautojo žygio valtele per Baltijos jūrą vėliau per ją buvo plaukiama ir baidarėmis, ir kanojomis, ir netgi burlente.

Beje, vienas iš tų nutrūktgalvių, 2010-aisiais per jūrą plaukusių baidarėmis, buvo G. Paulionio vyresnysis sūnus Paulius Paulionis.

Atminimo ženklai

Klaipėdoje, Buriuotojų krantinėje, pastatytas knechtas Gintaro Paulionio žygiui irkline valtimi per Baltiją atminti.

Preiloje prie jūros, ties centrine gelbėjimo stotimi, stovi akmeninis irklus vaizduojantis paminklas keliautojui G. Paulioniui atminti. Paminklo autorius - Julius Narušis.

Netoli Drevernos, Piaulų kaime, kuriame keliautojas turėjo nusipirkęs trobelę ir meistravo valtį, atidengtas paminklinis akmuo G. Paulioniui ir jo tragiškai pasibaigusiam žygiui per Baltijos jūrą atminti.

Lietuvos jūrų muziejuje saugoma G. Paulionio valtelė „Alfred Jensen“.