Popieriniai jūrlapiai nebeleidžiami, švyturiai perduoti savivaldybėms

Šiemet Lietuvos transporto administracija paleis naują elektroninių paslaugų sistemą, vadinamą LTSA. Apie tai, kodėl šioje sistemoje nėra jūrinės dalies, kodėl neperkama naujo hidrografinio laivo, ir apie kitus vadovo galvos skausmus kalbamės su LTSA direktoriumi Geniumi Lukošiumi.

© VADOVAS. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pareigas Genius Lukošius eina nuo 2018 metų sausio 3 d.

Gal esate paskaičiavę, kiek po tokios reorganizacijos sumažėjo Lietuvos saugios laivybos administracijos išlaikymo kaštai?

Įvykus reorganizacijai buvo pateikti skaičiavimai. Dabar, kai praėjo septyneri metai, palyginti nebeįmanoma, nes per tą laiką daug kas pasikeitė - ir skyriai, jų viduje dar įvyko reorganizacijos, atsirado naujų funkcijų. 

Pagaliau ir nebėra tokio tikslo šiuo metu, nes kiekviena atėjusi Vyriausybė ir politinė vadovybė kelia skirtingus klausimus. Prieš septynerius metus reorganizacijos, pertvarkos palietė ne vieną instituciją Lietuvoje. Dabar vėl atėjo nauja Vyriausybė, ji pristatinėja savo programą, bus peržiūrimi jos tikslai.

Ar ir jūsų institucija, atsakinga už transporto saugą, yra priklausoma nuo politinių vėjų?

Negalima sakyti, kad yra visiškai priklausoma. Tačiau kiekviena atėjusi nauja vadovybė formuoja institucijai lūkesčius. Mūsų administracijai bus suformuoti nauji lūkesčiai, peržiūrėti tikslai, darytini darbai. 

Mes prisistatysime susisiekimo ministrui, jis išsakys savo pageidavimus ir tikslus. Be abejo, kiekviena politinė vadovybė turi šiek tiek kitokį požiūrį.

Kokie jūsų, kaip vadovo, manymu, buvo teigiami tokios reorganizacijos dalykai ir kokie neigiami?

Nuolatos jauti, kas yra gerai, ką galėtum padaryti geriau. Tokiu reorganizacijos ir sujungimo keliu kaip mes nuėjo ne viena kaimyninė šalis. Mes stebime tai, kas vyksta jose, bendraujame. 

Sudėtinga yra tai, kad yra daug sričių, kurios nėra visiškai vienodos, jos turi savo specifiką, įvairių niuansų, neįmanoma tiek visko aprėpti ir suprasti. Bet iš tikrųjų ir nesistengiu to daryti.

Turime puikią Vandens transporto departamento Klaipėdoje vadovybę, dirba nauja direktorė, už šią sritį atsakingas pavaduotojas. Aš visiškai pasitikiu jais kaip ekspertais ir man nereikia būti ekspertu. 

Nereikia sau kelti didelių lūkesčių, kad gali tapti visų sričių specialistu. Būtina į viską paprasčiau žiūrėti ir pasitikėti tais žmonėmis, kurie daro savo darbą. Jie kuruoja savo sritį ir į techninius niuansus aš tikrai labai mažai kišuosi. Šimtu procentų pasitikiu tuo, ką jie daro.

Kai kurie jūrininkai iki šiol piktinasi, kad sunaikinta Lietuvos saugios laivybos administracija, kad sumažinta jos funkcijų. Ar per šiuos metus pagerėjo bendradarbiavimas su jūrininkais ir jūrinėmis organizacijomis?

Ką reiškia sunaikino? Tai ne statusas, o tai, ką daro šalis, jos administracija. Funkcijos yra išdėstytos administracijos nuostatuose, teisės aktuose yra parašyta, ką mes privalome daryti, kokius darbus. 

Visos funkcijos užtikrinamos. Jų tikrai ne mažėja, o, sakyčiau, netgi daugėja.

Visa tai niekur nedingo, visos funkcijos užtikrinamos. Jų tikrai ne mažėja, o, sakyčiau, netgi daugėja - ir dėl žaliojo kuro, ir t. t. Atsiranda naujų reikalavimų.

Dėl bendradarbiavimo turiu pasakyti, kad mes esame atviri, mūsų susitikimuose dalyvauja kolegos iš Klaipėdos. Tikrai nesame niekam uždarę durų. Nemanau, kad dėl to būtų kokių nors problemų.

Anksčiau švyturiais rūpinosi Lietuvos saugios laivybos administracija. Dabar beveik visi Lietuvos švyturiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Kodėl buvo nuspręsta perduoti juos savivaldybėms, t. y. kodėl jūsų administracija jų atsikratė?

Nepasakyčiau, kad atsikratėme. Yra keturi jūriniai švyturiai - Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje ir Šventojoje. Mes tiesiog perdavėme pačius statinius savivaldybėms, tai nėra atsikratymas. 

Švyturių navigacinę funkciją mes toliau vykdome ir ją užtikriname. Mes turime prieigą prie jų, galime į juos patekti tada, kada reikia, remontuoti ir prižiūrėti. Tokios buvo ir perdavimo sąlygos, ir sutartis tokia, kad mes privalome tą funkciją užtikrinti, tai mūsų pareiga.

Švyturių navigacinę funkciją mes toliau vykdome ir ją užtikriname. Turime prieigą prie jų, galime į juos patekti tada, kada reikia.

Manau, tai puikiai pasitvirtino. Girdėjau, kad Nidoje Neringos savivaldybė tvarkosi ir viduje, ir aplinkui, organizuoja žmonių patekimą, ekskursijas. 

Mes vis dėlto esame priežiūros institucija, neturime kaip savivaldybės savo muziejų, kad galėtume organizuoti bilietų pardavimą, saugų patekimą. 

Mums tokia funkcija nebūdinga. Manau, tikrai geras sprendimas, kad Nidos muziejus organizuoja švyturio lankymą. Tai labai gimininga veikla. Tikiu, kad visuomenė tai vertina kaip teigiamą dalyką.

© NIDOS švyturys.

Ar Klaipėdos švyturys yra vienintelis iš visų švyturių, kuris dar priklauso administracijai ir neperduotas savivaldybei?

Taip, vienintelis Klaipėdos švyturys yra mūsų žinioje. Jį aptarnauja mūsų hidrografai.

Pernai buvo remontuojamas Klaipėdos švyturys. Kiek kainavo remontas ir kas jį finansavo?

Pati administracija savo lėšų neturi, mes jų gauname iš biudžeto. Remontas ten jau visai į pabaigą, atliekami paskutiniai darbai. Pagal sutartį su rangovu jie turėjo kainuoti apie 110 tūkst. eurų. 

Šiek tiek ta suma didėjo, nes dirbant atsiranda visokių pildomų darbų, reikėjo daryti papildomas ekspertizes, nes buvo nuogąstavimų, kad apskritai to švyturio būklė yra avarinė. Tikrinome jo betono sudėtį, atlikome bandymus. Buvo parengtas projektas, darbai buvo gana sudėtingi.

Teko bendrauti su specialistais. Jų manymu, projektas gana geras ir remontas rimtas. Mes tai vertiname kaip to švyturio atgaivinimą. Norėjome, kad jis būtų pritaikytas ir visuomenės lankymui, kad žmonės galėtų į jį saugiai patekti. 

Todėl ir buvo atliekami papildomi darbai. Neseniai buvo baigiamas montuoti apsauginis tinklas, kad pradėjus lankyti šį švyturį žmonėms kas nors nenutiktų, kad jie nesusižeistų. 

Viduje buvo ištrupėjęs tinkas, teko užglaistyti, užsandarinti, kad drėgmė nepatektų į vidų, nes pastatas jau turėjo įtrūkimų. Jie pašalinti naudojant specialias technologijas. Ir iš išorės švyturys yra nudažytas naujai, ir kupolas viršuje perdažytas. Todėl remontas ilgai truko.

© SUREMONTUOTAS. Klaipėdos švyturio remontas kainavo daugiau nei 110 tūkst. eurų.

Gal ekspertai jau davė atsakymą, ar Klaipėdos švyturys atlaikys turistų srautus? Ar jis galės būti atvertas aktyviam turistų lankymui ir kada?

Pagal visus ekspertų atsakymus į šį švyturį galima patekti ir lankyti saugiai. Žmonių skaičių šiek tiek riboja pati teritorija, kurioje yra švyturys, ji yra jautri dėl šalia esančių strateginių objektų. 

Tai ne vien tik mūsų norai, bet ir kaimyninių įmonių reikalavimai, sprendžiami ir nacionalinio saugumo klusimai. Su nauja politine vadovybe tarsimės, ką čia būtų galima padaryti, ar galima atverti švyturį zonoje, į kurią patekimas yra ribotas. Lankytojų grupės negalės būti didelės, yra tam tikrų rizikų, kurias reikės suvaldyti. Kol žiema, šio klausimo dar nekeliame.

Kada mes jau galime tikėtis pirmųjų ekskursijų Klaipėdos švyturyje?

Nevaldau nei ministro, nei viceministrų darbotvarkės. Dabar svarstomi kiti klausimai. Bet ateis laikas ir mes tai išspręsime. Tikiuosi, kad šiemet pavasarį šis klausimas bus aiškesnis.

Ar kaip nors pasijuto švyturius prižiūrinčiai institucijai tai, kad 2024-ieji Klaipėdoje ir Nidoje buvo paskelbti Švyturių metais?

Mes dalyvavome renginiuose. Man pačiam teko dalyvauti ir konferencijoje Lietuvos jūrų muziejuje, ir bendrauti su visuomene, su entuziastais. 

Buvo tam tikrų prašymų dėl Klaipėdos švyturio. Jame buvo sumontuota speciali įranga šventei, specialūs lazeriai. Esame įsitraukę į procesą, žinome situaciją, bendraujame su bendruomene, aktyviai ją palaikome.

Koks jums, kaip LTSA vadovui, šiuo metu yra svarbiausias klausimas, susijęs su buvusia Lietuvos saugios laivybos administracija, dabar - su Vandens transporto departamentu Klaipėdoje?

Galvos skausmą turiu ne vieną. Vandens transporto departamentui keliami gana aukšti reikalavimai ir lūkesčiai taip pat dideli. Kiekvienais metais vis stebime, ar Lietuva išliks Baltajame vėliavų sąraše. Kol kas vis dar išlaikome tą aukštą lygį. Mano, kaip vadovo, uždavinys yra, kad darbuotojai būtų aprūpinti viskuo, kas būtina. 

Laivų inspektoriai turi turėti visas inspektavimo priemones ir t. t. Jūrininkams ir būtent laivų inspektoriams reikalavimai keliami aukšti, tokių darbuotojų pritraukti tikrai nėra lengva, rinkoje jų mažai. Svarstome, kaip prisivilioti tuos žmones, kaip jiems užtikrinti geresnes darbo sąlygas. Tai turbūt dabar yra pagrindinis klausimas.

Ar jūriniai klausimai, palyginti su kitomis prijungtomis institucijomis, sprendžiami sunkiausiai?

Ir aviacijos sektoriuje yra gana aukšti reikalavimai ir saugai, ir pilotų kvalifikacijai. Kažkiek susiečiau aviaciją ir jūrinį sektorių. Geležinkeliai vėl turi savo specifiką, automobiliams būdingas masiškumas ir t. t. Kiekvienas padalinys turi savo specifiką, sunku juos lyginti. Visur dirba žmonės. Reikia su jais bendrauti, spręsti jų problemas.

Ar planuojamos kokios nors investicijos Vandens transporto departamentui Klaipėdoje?

Investuojama pagal poreikį. Šiemet paleisime naują elektroninių paslaugų sistemą, vadinamą LTSA. Šitoje sistemoje nėra jūrinės dalies. Jūrininkai turi savo specifinius registrus, temas. 

Norime integruoti jūrininkus į šitą naują sistemą, atnaujinti jų registrus. IT klausimai yra gana sudėtingi, projektai sudėtingi, juos įgyvendinti nelengva. Tai vienas iš didžiausių uždavinių, kuris mūsų laukia. O technika, laivai, dronai ir kt. perkami esant poreikiui. Ateina laikas ir tenka atnaujinti.

Ar dar leidžiami popieriniai jūrlapiai, ar būna tik elektroniniai?

Popierinių jūrlapių jau kurį laiką neleidžiame dėl kelių priežasčių. Visų pirma pati ta spausdinimo įranga yra gana brangi. Yra reikalų ją išlaikyti, o popierinių jūrlapių poreikis nėra didelis. 

Bet mes suteikiame galimybę jūrininkams patiems atsispausdinti norimo formato jūrlapius. Šita problema kaip ir išspręsta - mums nereikia išlaikyti įrangos.

© JŪRLAPIAI. Popieriniai jūrlapiai nebeleidžiami, nes tai brangiai kainuoja, o poreikis nėra didelis.

Ar dar „gyvas“ hidrografinis laivas „Varūna“?

Tikrai „gyvas“ ir, kai būna tinkamos oro sąlygos, plaukia į jūrą. Hidrografai atlieka gylio matavimus.

Kada laivas „Varūna“ buvo remontuotas pastaruoju metu?

Kaip ir kiekviena transporto priemonė, kaip ir kiekvienas automobilis, taip ir laivas remontuojamas, kai yra poreikis. Paskutinis rimtesnis remontas darytas 2023 metais. 

Buvo remontuojami abiejų bortų variklių reduktoriai. Šiais metais nustatytu periodiškumu laivui bus atliekama dokinė apžiūra. Tada ir paaiškės, ar jį reikės remontuoti. Jeigu reikės, tam bus skiriama pinigų.

© LAIVAS. Hidrografinis laivas „Varūna“ šiemet bus dokuojamas ir tada paaiškės, ar jam reikės remonto.

Ar LTSA artimiausiu metu neplanuoja įsigyti naujo hidrografinio laivo, sakykime, varomo elektra?

Planuoti ir norėti yra viena. Bet kol kas, kol šitas laivas dar gali vykdyti savo funkcijas, tikrai jo nekeisime, nes išlaidos laivui yra gana didelės. 

Nuolatos stebime, kokie rinkoje įgyvendinami europiniai projektai, kokią techniką turi Klaipėdos uostas. Reikia pasirinkti optimalų variantą, nebūtinai pirkti kažką. 

Laivas yra mažai išnaudojamas. Jis yra priklausomas nuo orų, nuo bangavimo. Ir įgula būna krante, kol jis neplaukia. Tai nėra naujas laivas (pastatytas 2003 metais - aut. past.), tad jau žvalgomės naujų galimybių.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.