Rusijos šešėlinis laivynas naudojasi teisinėmis spragomis

Koks laivynas yra vadinamas šešėliniu laivynu?

Terminas „šešėlinis laivynas“ paprastai siejamas su laivais, kurie pasinaudodami egzistuojančiomis teisinėmis ir procedūrinėmis spragomis vykdo nelegalaus pobūdžio veiklą jūroje. Iš esmės ši veika apima finansinio tipo nusikaltimus, kai bandoma nuslėpti krovinio kilmę (pvz., naftos), yra gabenamos sankcionuotos prekės arba yra gabenamos prekės iš valstybės, kuriai tarptautinė bendruomenė yra numačiusi prekybos sankcijas.

Ne kiekvienas „šešėlinis laivas“ kelia tiesioginę karinę grėsmę, tačiau jis potencialiai gali vykdyti hibridinio pobūdžio veikas, nukreiptas prieš valstybės saugumą.

Labai dažnai tokie laivai dėl įtartinos veiklos neturi draudimo ar neatitinka tarptautinių konvencijų saugumo reikalavimų, dažnai keičia savo priklausomybės vėliavą ar spinduliuoja klaidingus duomenis automatinėje identifikavimo sistemoje.

NATO laivynai šį terminą savo procedūrose vartoja retai ir laivus skirsto pagal jų keliamą grėsmę žvelgiant iš karinės perspektyvos. Taigi kariniu požiūriu ne kiekvienas „šešėlinis laivas“ kelia tiesioginę karinę grėsmę, tačiau kiekvienas „šešėlinis laivas“ potencialiai gali vykdyti hibridinio pobūdžio veikas, nukreiptas prieš valstybės saugumą.

Kaip tarptautinė jūrų teisė vertina tokius laivus? Kokią grėsmę jie kelia visuomenei?

Tarptautinės jūrinės teisės mechanizmai remiasi principu, kuris turi užtikrinti nevaržomą navigaciją tarptautiniuose vandenyse. Šis principas apsaugo jūrinę prekybą, bet itin suvaržo valstybių jurisdikciją tarptautiniuose vandenyse. 

Tokio termino kaip „šešėlinis laivas“ tarptautinėje jūrų konvencijoje nėra, tačiau yra numatyti galimi teisiniai veiksmai prieš piratavimą, nelegalų žmonių ir ginklų gabenimą ir laivus, kurie neturi vėliavos.

Pastarųjų metų įvykiai, ypač susiję su povandenine kritine infrastruktūra, verčia valstybes dar kartą susėsti ir rasti sprendimus šių teisinių spragų pašalinimui. 

Šešėliniam laivynui priklausantys laivai gali kelti tiek ekologinio pobūdžio grėsmes kaip naftos išsiliejimas (pavyzdys Juodojoje jūroje), tiek ekonominio pobūdžio problemas kaip padidėjusios elektros kainos, kai pažeidžiamos jūrinės povandeninės elektros jungtys.

Kokios valstybės, kurios teritoriniuose vandenyse yra šešėlinis laivas, teisės jo atžvilgiu?

Valstybės teritoriniai vandenys yra jos teritorija, todėl teisiniu požiūriu valstybė turi itin plačius įgaliojimus šioje akvatorijoje.

Kokiu atveju galima sulaikyti šešėlinį laivą?

Tai itin jautrus ir platus klausimas. Paprastai tikslūs valstybės įgaliojimai, ypač karinių laivų, nėra atskleidžiami tam, kad laivai pažeidėjai žinodami procedūras negalėtų išvengti atsakomybės.

Ką šešėliniai Rusijos laivai veikia Baltijos jūroje?

Pagrindinė Rusijos „šešėlinio laivyno“ veika apima naftos transportavimą.

Ar Karinės jūrų pajėgos turi įpareigojimą stebėti Rusijos šešėlinius laivus Lietuvos teritoriniuose vandenyse?

Visi laivai, esantys Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra stebimi ir identifikuojami 24/7.

Ar į Lietuvos vandenis buvo įplaukę šešėliniai laivai per pastaruosius trejus metus? Ar teko juos stebėti ir lydėti?

Šiais metais į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną (IEZ) buvo įplaukę 5 laivai. Reikia pabrėžti, kad šešėliniai laivai, kaip ir kiti laivai gali nevaržomai vykdyti tranzitą per valstybių IEZ.

Kaip toli nuo Klaipėdos yra Rusijos šešėliniai laivai?

Paprastai Rusijos Federacijos šešėliniai laivai juda iš Sankt Peterburgo ar Kaliningrado srities uostų per Kategato ir Skagerako sąsiaurius į atvirus vandenis, taigi jų judėjimas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje yra itin ribotas.

Ar yra numatytos tarptautinės priemonės, kaip kovoti su tokiais laivais?

Taip, yra numatytos, tačiau jos kol kas yra ribotos.

Ar viena Lietuva gali pradėti kovą su tokiais laivais?

Taktiniu ir techniniu požiūriu Lietuvos karinis laivynas yra pajėgus užkardyti tokių laivų judėjimą per Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną, tačiau būtina įvertinti politinius šio klausimo aspektus, tikėtiną oponento reakciją bei galimą eskalacijos tikimybę.

Šešėliniai laivai, kaip ir kiti laivai gali nevaržomai vykdyti tranzitą per valstybių išskirtinę ekonominę zoną.

Kokia dabar yra situacija Baltijos jūroje? Ar ją stebi NATO laivai?

Taip, šiuo metu NATO tęsia padidinto budrumo veiksmus Baltijos jūroje, kurie apima nuolatinį jūros paveikslo monitoringą ir civilinių laivų apklausas.

Kokios šalys bendradarbiauja šioje srityje? Ar numatomi kokie nors šalių susitarimai kovai su Rusijos šešėliniu laivynu ateityje?

Baltijos jūros stebėjimas vykdomas bendradarbiaujant su visomis NATO priklausančiomis valstybėmis, esančiomis prie Baltijos jūros - Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija. Nuolatinės NATO greito reagavimo grupės taip pat aktyviai dalyvauja šioje veikloje.

Kaip vertinate Estijos bandymą sulaikyti Rusijos šešėlinį laivą?

Detaliai komentuoti šio įvykio nenorėtume dėl informacijos jautrumo, tačiau Estija pateikė itin išsamų ir aiškų teisinį aspektą, dėl kurio buvo bandoma sulaikyti šešėlinį laivą.

Ar tiesa, kad Baltijos jūroje yra dideli radijo ryšio trikdžiai?

GPS signalo trikdžiai yra žymūs ir rimti ypač civilinei laivybai ir aviacijai. Kitų ryšių trikdžių dėl informacijos jautrumo nenorėtume komentuoti.

Ar jau išbandėte lazerinį ryšį tarp laivų?

Kol kas dar ne. Šis projektas dar tebėra pradinėje koncepcijos fazėje.

Kiek yra tiesos, kad buriuotojus iš Vokietijos Baltijos jūroje persekiojo Rusijos povandeninis laivas?

Iš karinės pusės galime pasakyti, kad tokie laivai paprastai nevykdo civilinių laivų persekiojimo. Kai tokio tipo laivai yra paviršiuje, jie dažniausiai tiesiog vykdo tranzitą arba įkrauna baterijas.