„Smiltynės perkėla“ planuoja įsigyti elektrinį keltą

Tęsiame rašinių ciklą, kuriame pasakojame, ką darnumo su aplinka srityje jau nuveikė ar ketina nuveikti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės, Klaipėdos uosto įmonės. Šį kartą lankėmės AB „Smiltynės perkėla“. Pasirodo, kai kuriuose jos keltuose varikliai pakeisti naujais, kurie sunaudoja 30 proc. mažiau kuro.

„Darnumo sąvoka yra kur kas platesnė nei daugelis įsivaizduoja. Tai ne tik įmonės veiklos “žalumas„, jos įtaka gamtai. Tai darnumas su viskuo: įmonės santykis su darbuotojais (geros jų darbo sąlygos, teisingas atlygis už darbą), su bendruomene (įmonės veiklos atitikimas jos poreikius). Šiame kontekste labai svarbu ir bendrovės socialinė atsakomybė. Akcininkų pritarimu kiekvienais metais mes skiriame paramą - iki 1 proc. gauto pelno - labiausiai socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams“, - sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Pasak jo, visi investiciniai projektai įgyvendinami atsižvelgiant į bendruomenės ir darbuotojų poreikius.

Naujas keltas, LED apšvietimas

Pernai nuleistas į vandenį naujas keleivinis-krovininis keltas „Klaipėda“, kainavęs 6,5 mln. eurų. Didesnis laivų parkas leido padidinti per valandą perkeliamų keleivių ir transporto priemonių skaičių, žymiai sutrumpinti paslaugos teikimo laiką piko metu.

Sutvarkyta Naujosios perkėlos terminalo teritorija, įrengta 10 transporto eismo juostų, 5 kasos. Todėl dabar spartesnis būna keltų pakrovimo-iškrovimo procesas. Terminale įrengtas modernus, energiją taupantis LED apšvietimas.

Pasak M. Čiako, maždaug 96-98 proc. visų bendrovės šviestuvų jau yra pakeisti LED'iniais. Naujuose projektuose numatomas tik LED apšvietimas. Pavyzdžiui, Senojoje perkėloje Smiltynėje šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu remontuojamoje krantinėje suprastruktūrą - suoliukus, apšvietimą įrengs bendrovė. Tos krantinės apšvietimas irgi bus LED'inis.

Rekonstruos kranto tiltelius

Šį rudenį kartu su Uosto direkcija bus pradėtas įgyvendinti Naujosios perkėlos terminalo tiek Klaipėdos, tiek Smiltynės pusėse kranto tiltelių, kurie buvo pastatyti 1984 metais, rekonstrukcijos projektas. Jo vertė - beveik 6,5 mln. eurų. Jau yra parinktas rangovas, darbai turėtų prasidėti spalį.

Po dvejų metų, kai bus baigtas šis projektas, žymiai sparčiau bus reguliuojamas krantinės aukštis keičiantis vandens lygiui ir bus pagreitintas keltų pakrovimo-iškrovimo procesas. Darbai vyks tik žiemą, kad nebūtų trukdoma automobilių srautams. Šiaurinės pusės bus daromos šią žiemą, o pietinės - kitą.

TILTELIAI. Kartu su Uosto direkcija bus rekonstruojami kranto tilteliai.

TILTELIAI. Kartu su Uosto direkcija bus rekonstruojami kranto tilteliai.

Naujas pastatas - per dvejus metus

Dabartinis „Smiltynės perkėlos“ administracinis pastatas pastatytas 1985 metais. Jis yra avarinės būklės ir nebeatitinka nūdienos reikalavimų. Jau parengtas Naujosios perkėlos keleivių stoties rekonstrukcijos techninis projektas. Šiomis dienomis bus gautas statybą leidžiantis dokumentas. Tikimasi, kad per dvejus metus jis bus pastatytas.

Rekonstravus administracinį pastatą bus sudarytos geresnės darbo sąlygos įmonės darbuotojams, komfortiškesnės - keleiviams. Bus įrengta kavinė, sutvarkyta Naujosios perkėlos pietinės dalies teritorija, dešinėje pastato pusėje atverta nauja maždaug pusės hektaro ploto erdvė visuomenei prieiti prie vandens. Joje bus įrengtos poilsio zonos su želdiniais, suoliukais, vaikų žaidimo aikštele.

Naujasis pastatas bus aukštesnis nei dabartinis - 4 aukštų. Viršutiniame aukšte bus įrengta atvira terasa. Joje lankytis užlipus lauko laiptais bus galima ištisą parą. Taigi Klaipėdoje atsiras nauja vieta naktį grožėtis žvaigždėtu dangumi.

PASTATAS. Po rekonstrukcijos administracijos pastatas ne tik taps nauju traukos objektu, bet ir taupys energetinius resursus.

PASTATAS. Po rekonstrukcijos administracijos pastatas ne tik taps nauju traukos objektu, bet ir taupys energetinius resursus.

Energetinių resursų taupymas

Rekonstruojant administracijos pastatą vietoje energetinio efektyvumo klasės „D“ bus pasiekta „A“ klasė. Pastato šildymo sistema bus prijungta prie AB „Klaipėdos energija“ tinklų. Ši bendrovė 90 proc. šilumos pagaminama naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius - biokurą. Dabar šis pastatas šildomas elektra.

Tokia rekonstrukcija leis gerokai sutaupyti energetinius resursus, naudojamus pastatui šildyti ir vėdinti. „Energetiniai resursai sudaro didžiąją dalį mūsų išlaidų. Be administracijos pastato išlaikymo, tai ir keltų kuras, jų suvartojama elektros energija. Tai mums aktualu, ypač žiemą. Keltų mašinų skyriuje turi būti užtikrinama ne žemesnė kaip plius 5 laipsnių temperatūra, kad neperšaltų įranga. Visa tai ir “suvalgo„ didžiąją dalį mūsų uždirbtų pinigų“, - sako M. Čiakas.

Ateityje - elektra varomas keltas

M. Čiako teigimu, atlikus ekonominius skaičiavimus, atsisakyta planinio kapitalinio keltų pagrindinių variklių remonto. Nuspręsta juos keisti naujesniais varikliais, atitinkančiais aukščiausius gamtosaugos reikalavimus. Tai leidžia sutaupyti iki 30 proc. keltų sunaudojamo kuro. Po trejų metų naujas variklis visiškai atsiperka. O pagrindinių variklių remontas kainuoja vos ne pusę naujo variklio kainos.

Šiuo metu jau pakeisti keltų „Žalgiris“ ir „Nida“ pagrindiniai varikliai. Eilės laukia keltai „Baltija“ ir „Neringa“.

Pasak „Smiltynės perkėlos“ vadoovo, ateityje, galbūt po trejų, o vėliausiai po penkerių metų planuojama pradėti naujo elektra varomo kelto statyba. Jis dirbtų naujai atidarytoje linijoje Senoji perkėla (Šiaurinis ragas)-Jūrų muziejus-delfinariumas. Neatmetama galimybė, kad vasaros sezono metu šiuo keltu bus plaukiama maršrutu Klaipėda-Juodkrantė. Tam turės būti rekonstruotos Klaipėdos ir Juodkrantės krantinės jose įrengiant kelto baterijų įkrovimo stotis.

Bendrovė jau turi elektra varomo kelto statybos galimybių studiją ir kelto techninį projektą. Preliminariais skaičiavimais, šiai investicijai reikėtų 18 mln. eurų: keltui - 12, dviem įkrovimo stotelėms su vakuuminio švartavimo sistema - 6 mln. eurų. Finansavimą tikimasi gauti iš Europos Sąjungos. Tokį laivą būtų galima pastatyti per 18-20 mėnesių.

Be abejo, galvojama ir apie viso laivyno atnaujinimą. Iki 2035 metų planuojama elektrifikuoti visus įmonės keltus, jų dyzelines jėgaines keičiant elektra varomomis. Pasak M. Čiako, dalis keltų būtų perdaromi, o dalis įsigyjama naujų. Tam turės būti pritaikyta ir visa kranto infrastruktūra, į keltų švartavimosi vietas nutiestos būtino pajėgumo elektros energijos tiekimo linijos, krantinėse įrengtos keltų baterijų bloko įkrovimo stotys.

ELEKTRINIS. Jau apskaičiuota, kad elektrinis keltas kainuotų apie 12 mln. eurų. Šiam projektui tikimasi gauti ES ir Vyriausybės paramą. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

ELEKTRINIS. Jau apskaičiuota, kad elektrinis keltas kainuotų apie 12 mln. eurų. Šiam projektui tikimasi gauti ES ir Vyriausybės paramą. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder