Šventosios uosto atstatymas: 36 milijonų eurų investicija į pajūrio ateitį

VE.lt Verslas / Analitika:

Kodėl šis projektas vadinamas didžiausiu dešimtmečio inžineriniu iššūkiu ir kaip jis pakeis Vakarų Lietuvos ekonominį žemėlapį?

Tai nebe vizija popieriuje, o konkretus, 36 271 080 eurų maksimalios vertės infrastruktūros etapas, kuriam keliami aukščiausi techniniai reikalavimai.

Inžinerinis gigantas: molai, kurie nurungs tiltą

Svarbiausias šio etapo akcentas – dviejų jūrinių molų statyba, kurie užtikrins saugią laivybą ir saugos akvatoriją nuo smėlio užnešimo.

Pietinis molas: Planuojama, kad jo ilgis sieks net 660 metrų. Palyginimui, garsusis Palangos tiltas į jūrą nusidriekia „tik“ 460 metrų. 

Pietinis molas taps ne tik apsauginiu statiniu, bet ir nauja rekreacine erdve su pėsčiųjų takais.

Šiaurinis molas: Jo numatomas ilgis – apie 440 metrų.

Projektuotojai (MB „Kordonas“) ir inžinerinių konsultacijų grupė „Sweco Lietuva“ parinko konstrukcinį sprendimą, pritaikytą specifinėms Baltijos jūros sąlygoms. 

Molų statybai bus naudojama speciali technika, galinti dirbti jūrinėmis sąlygomis – kadangi tokio lygio įrangos Lietuvos rangovai šiuo metu neturi, ji bus mobilizuojama iš kitų Baltijos regiono valstybių. Vien šios įrangos atgabenimas (mobilizacija) sąmatoje gali sudaryti iki pusės milijono eurų.

Trys statybų etapai: nuo pamatų iki modernių krantinių

Konkurso sąlygos numato griežtą darbų seką, kuri iš viso turėtų trukti apie 36 mėnesius:

Pirmasis etapas: Abiejų molų pamatų ir pagrindinių konstrukcijų įrengimas, keturių krantinių ant polių statyba bei magistralinių inžinerinių tinklų tiesimas.

Antrasis etapas: Povandeninės atraminės sienutės įrengimas, užtikrinant uosto gilinimo galimybes ateityje.

Trečiasis etapas: Galutinis krantinių dangų, antstatų, apšvietimo bei visų komunikacijų (elektros, vandentiekio, nuotekų) įrengimas.

Ekonominis proveržis: 70 vietų laivams ir naujos investicijos

Šventosios uosto direkcijos duomenimis, atnaujinta infrastruktūra taps stipriu katalizatoriumi visam regionui. Rytinėje uosto dalyje suplanuotos 70 stacionarių vietų pramoginiams ir žvejybos laivams švartuoti.

© Šarūnas Vaitkus / lt.wikipedia.org

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pabrėžia, kad šis uostas yra „ekonominis variklis“, kuris skatins viešbučių, restoranų ir paslaugų sektoriaus augimą Šventojoje. 

Skaičiuojama, kad projektas bus finansuojamas ne tik savivaldybės ir valstybės lėšomis, bet ir tikimasi svarios paramos iš Europos regioninės plėtros fondo.

Poveikis aplinkai ir saugumas

Svarbu paminėti, kad projektas gavo visas būtinas teigiamas Aplinkos apsaugos agentūros išvadas. Statybų metu bus griežtai kontroliuojamas poveikis Baltijos jūros kranto ekosistemai, o molų konstrukcija parinkta taip, kad būtų minimalizuota kranto erozija.

VE.lt komentaras: Šventosios uosto atgimimas yra daugiau nei statybos – tai Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio stiprinimas ir istorinio teisingumo atkūrimas pajūrio bendruomenei. Sekite VE.lt – mes informuosime apie konkurso nugalėtojus ir pirmuosius įkastus polius.