Vieni pasieniečių laivo privengia, kitiems jis - saugumo garantas

„Suprantama, dėl geopolitinės situacijos mūsų patruliavimas yra sustiprintas. Mes su rusais nekontaktuojame. Jie neturi teisės plaukti į mūsų teritorinę jūrą, o mes - į jų. 

Rusų pasieniečius matome tik pro žiūronus“, - sako laivo „Aleksandras Barauskas“ vadas A. Zabitis. 

Šiemet rugsėjį sukaks 21 metai, kai jis dirba pasienio tarnyboje. Pradėjo iškart po to, kai baigė tuometę Klaipėdos jūreivystės mokyklą.

Laivą „Aleksandras Barauskas“ gerai žino ir vertina ne tik žvejai, bet ir pramoginių laivelių laivavedžiai, nes pasieniečiai ne tik kontroliuoja, bet atsitikus nelaimei neretai pirmieji atskuba į pagalbą. 

Pažeidėjai šio laivo privengia, o kitiems jis yra kaip saugumo garantas.

Namo skuodė dideliu greičiu

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės (PAPR) patrulinis laivas „Aleksandras Barauskas“ pastatytas 2015 metais Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats“. 

Jis kainavo 3,4 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos (ES) parama sudarė 75 proc., VSAT reikėjo pridėti tik ketvirtadalį tos sumos.

Laivas yra pavadintas pirmojo pasieniečio Aleksandro Barausko, nužudyto pačioje Lietuvos okupacijos pradžioje - 1940 m. birželio 15 d. - vardu. Jo vardu yra pavadinta ir viena VSAT užkarda, ir auditorija pasieniečių mokykloje.

Laive sumontuota daugelio šalių - Amerikos, Japonijos, Vokietijos, Olandijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Lietuvos ir kt. - kompanijų įranga.

2015 metų birželio 18 d. laivas buvo parplukdytas iš Estijos Saremos salos į Klaipėdą per 7,5 valandos - įveikė apie 180 jūrmylių, nors jūroje buvo 2,5-3 m aukščio bangos. Įgula stebėjosi, kad laivas plaukė per tokias bangas kaip niekur nieko.

„Mūsų kolegos su kitu laivu dalyvavo Latvijoje, Liepojoje, organizuotoje operacijoje „Ruonis“. 

Buvo atplaukę su laivais kolegos iš Baltijos šalių. Jie stebėjo per AIS (automatinė identifikavimo sistema) ir buvo nustebinti, kad mūsų „Barauskas“ tokiu greičiu skuodžia į namus. 

Tądien dėl bangų ne visi jų laivai išplaukė į pratybas jūroje“, - prisiminė laivo „Aleksandras Barauskas“ vadas A. Zabitis, šias pareigas einantis nuo pat laivo projektavimo.

Šis laivas labai manevringas, greitas ir ekonomiškas. Jis dar ir šiandien, vado teigimu, yra uoste iš valstybinių institucijų laivų vienas greičiausių, nelyginant, žinoma, su kateriais.

Jis turėtų Lietuvos pasieniečiams tarnauti 25 metus. Šiuo metu jis jau yra atitarnavęs daugiau nei trečdalį jam skirto laiko.

Pastatytas pagal švedų projektą

Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo keli VSAT pasipildymo laivais ir kateriais etapai. Pirmas - po nepriklausomybės paskelbimo 10-ajame dešimtmetyje, kai laivus „Madeleine“, „Lilian“ ir „Kihu“ padovanojo švedai ir suomiai. 

2000-aisiais kartu su Švedijos Karalyste mokant per pusę buvo nupirktas laivas ant oro pagalvės „Christina“. 2006-2007 m. už iš ES gautas lėšas stojant į Šengeno erdvę įsigyti kateriai „Boomeranger“.

„Na, o 2015-aisiais prasideda nauji laikai. Kai gavome laivą „Aleksandras Barauskas“, pas mus prasidėjo naujas technologijų etapas. 

Šis laivas buvo naujų technologijų pionierius. Įsigijome pirmą naują laivą, kurį patys projektavome, prižiūrėjome, pasistatėme ir parsiplukdėme. 

Mes bendradarbiavome su Švedijos pakrančių apsauga. Švedai mums leido vadovautis jų turimo projekto, kuris nemažai kainavo, pagrindais. 

Mes jį pakoregavome, pritaikėme pagal savo poreikius, kai kuriuos dalykus šiek tiek supaprastinome. Žinia, švedai žymiai daugiau gali skirti tam lėšų. 

Pavyzdžiui, jų pakrančių apsaugos laivai turi hidraulines sistemas tinklams patikrai ištraukti“, - sakė majoras.

Iš viso tokių laivų kaip „Aleksandras Barauskas“ yra pastatyti šeši: penkis turi švedai, vieną - lietuviai.

Dar vienas etapas - 2021-2022 m. pasieniečiai gavo naują patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ ir dar du katerius. Didžiąją dalį tam reikalingų lėšų skyrė ES. 

Už tai Lietuvos pasieniečiai turi su jais dalyvauti FRONTEX operacijose. 

„Dirbame bendrai dėl Europos Sąjungos saugumo. Kai mūsų valstybei buvo iškilusi migrantų krizė, kitos šalys atsiuntė mums kolegas padėti saugoti sieną su Baltarusija“, - sako A. Zabitis.

Krikštijo prezidentė

2015 m. liepos 25 d. naują laivą „Aleksandras Barauskas“ pakrikštijo ne kas kitas, o pati šalies prezidentė D. Grybauskaitė. Žinoma, tai suteikė labai daug jaudulio.

„To laivo parplukdymas, mokymasis su kartu atplaukusiais laivo statytojais, pasiruošimas krikštynoms buvo vienas iš įsimintiniausių įvykių. Svarbu buvo ne tik pati ceremonija, bet ir tai, kas krikštijo. 

Mums tai nebuvo eilinis įvykis - tokia krikštamotė... Reikėjo ir paplukdyti, ir kalbą pasakyti - didelė atsakomybė.

Per trumpą laiką turėjome pasiruošti, viską išmokti, kad nedrebėtų rankos. Mes sakome, kad naują laivą visiškai prisipratinti užtrunka penkerius-septynerius metus. 

Tie, kurie dalyvavome tada krikštynų ceremonijoje, iki šiol ją prisimename. Po jos man didelis akmuo nukrito nuo širdies“, - prisipažino laivo „Aleksandras Barauskas“ vadas A. Zabitis.

Atlieka daugybę funkcijų

Stebina tai, kiek daug funkcijų gali vykdyti vienas laivas. „Aleksandras Barauskas“ atlieka pasienio teisinio režimo kontrolę teritorinėje jūroje, prireikus dirba uoste, gali persekioti ir sulaikyti pažeidėjus, atlikti žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas tiek uoste, tiek jūroje, teikti pagalbą likviduojant taršos incidentus, gabenti specializuotą įrangą, personalą. 

Jeigu prireikia, „Aleksandras Barauskas“ ateina į pagalbą bendradarbiaujančioms institucijoms.

Šiuo metu su Žuvininkystės tarnybos atstovais organizuojami bendri reidai. Ir vieni pasieniečiai, gavę nurodymą, stebi žvejus ir kartais juos patikrina.

Nuo 2018 metų įstatymų rengėjai įgaliojo VSAT tikrinti, o kartu ir nagrinėti vidaus vandenų laivybos pažeidimus. 

Pajūrio pasieniečiai šiuo metu fiksuoja gal net trečdalį tokių pažeidimų (nuo bendro savo fiksuojamų pažeidimų skaičiaus) uoste, jūroje ir mariose. 

Pašnekovo teigimu, pasieniečiai stebėdami ir kontroliuodami pasienio vandenis ir jūrą su savo laivais ir stebėjimo sistemomis kartu fiksuoja ir tokius pažeidimus. 

Taip yra efektyvinama valstybinė kontrolė ir taupomi valstybės ištekliai. Tokia praktika jau seniai taikoma kitose Vakarų šalyse.

„Prieš kokius dešimtį metų mes patikrindavome asmens tapatybės dokumentą, tai, ar pranešta apie pramoginio laivelio išplaukimą. 

O šiuo metu galime kur kas kruopščiau ir plačiau patikrinti. 

Pavyzdžiui, galime paprašyti žvejo mėgėjo parodyti žvejo bilietą. Jeigu neturi, nustatyta tvarka perduodame atsakingoms institucijoms.

Laive mes turime viskuo aprūpintą kompiuterinę darbo vietą. Jūroje būdami, žinoma, jeigu yra ryšys, galime patikrinti visas mums prieinamas duomenų bazes, t. y. padaryti tai, ką pareigūnas atlieka sėdėdamas kabinete krante. 

Galime sužinoti, ar žmogus baustas, paieškomas ar ne ir kt.", - pasakojo A. Zabitis.

Jis mano, kad valstybė dar galėtų ir labiau išnaudoti tą laivą įvairioms funkcijoms atlikti, daugiau pagelbėti valstybės institucijoms siekiant užtikrinti šalies saugumą.

„Aleksandras Barauskas“ nebuvo išplaukęs iš Baltijos jūros. Jis gali patruliuoti ir parą, ir dvi, ir tris. Laive yra ir kajutės, ir dušai, ir tualetai, ir virtuvėlė, ir mini dirbtuvėlės. 

Laivui nereikia ilgai ruoštis išplaukti, jis labai greitai atsišvartuoja - net per 10 minučių, nes laivas labai manevringas dėl integruotos variklių valdymo sistemos.

Laivui plaukiant iš taško A į tašką B reikalingi 3 įgulos nariai. Jeigu jis patruliuoja, laive turi būti 4-5 žmonės. „Aleksandras Barauskas“ gali plukdyti apie 45 žmones, o banguotoje jūroje - apie 25.

Ant jo denio yra greitaeigė valtis, su kuria galima priplaukti arčiau kranto, pasiekti seklesnes vietas ir patikrinti mažą laivelį.

Kuršių mariose jis neplaukioja, nes jo sraigtai yra atsukti ne į galą, kaip kituose laivuose, o į priekį, tad jam reikia gilesnių vandenų. 

Šis laivas turi tris variklius, ant kiekvieno jų „kojos“ yra po du sraigtus, iš viso jis turi 6 sraigtus.

„Aleksandras Barauskas“ jau tris kartus buvo toje pačioje Estijos laivų statykloje, kurioje buvo pastatytas. Ten jam buvo atlikti remonto darbai.

„Į savo tėviškę po pastatymo jau esame grįžę tris kartus. Mūsų laivas kas 2,5-3 metus turi būti iškeltas ir patikrinamas. 

Per pastaruosius metus gerokai pasikeitė mūsų uosto vanduo - labai greitai apauga korpusas kriauklėmis ir augmenija. 

Tada laivas praranda greitį, sumažėja jo ekonomiškumas. Jis turi būti iškeltas iš vandens ir nuvalytas.

Jeigu „Aleksandras Barauskas“ plaukia minimaliu 7 mazgų greičiu, jis per tris variklius suvartoja tik 16 litrų dyzelinio kuro, o jeigu 10 mazgų - 38 litrus. 

Tuščias laivas sveria 54 tonas, su viskuo - daugiau kaip 60 tonų. 

Jeigu jis tik tiek kuro suvartoja, manau, yra ekonomiškas. 20 mazgų greitį nuo nulio jis pasiekia per 7,5 sekundės", - sakė A. Zabitis.