Vieno laivo paruošimas imti elektrą iš kranto kainuoja apie milijoną eurų
(4)Prognozuojama, kad 2025-ieji bus auksiniai metai Lietuvos ekonomikai. Kaip galvojate, ar šie metai bus auksiniai ir jūsų įmonei?
Skambus pareiškimas dėl auksinių metų. Mums tokie metai nesišviečia, greičiausiai turėsime irtis prieš vėją.
Kokios tendencijos apskritai ryškėja laivyboje šiuo metu?
Kai kurie dalykai, kurie trukdo įmonei augti, tęsiasi jau seniai - ta pati geopolitinė situacija, ekonomikos sulėtėjimas tokiose Europos šalyse kaip Švedija, Vokietija.
Plius aplinkosauginiai reguliavimai - privalomi mokesčiai laivybos kompanijoms Europoje už CO2 emisijas. Jokių labai pozityvių faktorių nematyti, konkurencija gana intensyvi. Na, ir už Atlanto vyksta šou, kiekvieną dieną atnešantis naujienų, situacija nenuspėjama.
Tačiau visas verslas mūsų regione jau yra prisitaikęs prie ne itin palankių sąlygų.
Kiek jūs dabar galite išmesti CO2?
Galime išmesti tiek, kiek norime, bet turime apsimokėti. Pernai buvo pirmieji metai, kai mums reikėjo apmokėti 40 procentų savo CO2 emisijų, šiemet - 70 procentų, o nuo kitų metų reikės apmokėti visus 100 procentų.
Ar didelė suma susidaro kompanijai?
Gana didelė. Nežinau, kokia dabar yra tos taršos rinkos kaina, tarkime, 80-90 eurų už toną. Viena tona kuro sugeneruoja 3 tonas CO2. Mums tona kuro pabrangsta apytikriai 270 eurų, o jo mes sunaudojame labai daug.
Ar dar kokios nors žaliosios politikos tendencijos sunkina jums gyvenimą?
Nuo 2030 metų ro-ro laivai stovėdami Europos uostuose privalės imti elektrą iš kranto. Mūsų keltams vieniems iš pirmųjų teks vykdyti šį reikalavimą. Jau šiemet pora mūsų laivų, kurie dirba iš Klaipėdos ir kuriuos remontuosime, bus pritaikomi pasijungti prie kranto elektros tiekimo sistemos. Centriniame Klaipėdos terminale mūsų keltams bus įrengtos kranto elektros stotelės.
Mūsų situacija tikrai nėra auksinė, nebent ją būtų galima pavadinti bronzine.
Vieno laivo paruošimas imti elektrą iš kranto mums kainuos apie vieną milijoną eurų. Šis variantas mums gerokai brangesnis nei tas, kai patys laivai gaminasi elektrą uoste degindami dyzelinį kurą, bet… tokie yra aplinkosauginiai reikalavimai - kažkaip reikia judėti ta kryptimi. Taigi mūsų situacija tikrai nėra auksinė, nebent ją būtų galima pavadinti bronzine.
Ar šiems metams suplanuotos kokios nors investicijos?
Žodis „investicijos“ dažnai vartojamas ne pagal paskirtį. Sakykime, tą išleistą 1 milijoną eurų laivą pritaikant prisijungti prie elektros tinklo krante gal ir galima vadinti investicija, bet pagal dabartinę situaciją ji niekada neatsipirks. Ar čia investicija, nežinau. Čia, ko gero, išlaidos prisitaikant prie aplinkosaugos reguliavimo.
Kitos investicijos, kurias mes nuolatos darome, tai laivų remontai - techninis laivų palaikymas, kai vienu metu išleidi daug pinigų, kad paskui penkerius metus neturėtumei rūpesčių. Tai vyksta nuolatos.
Ar šiemet kas nors keisis įmonės veikloje?
Suprantama, mums įtaką daro pačios DFDS įmonių grupės strategija. Kai kurie strateginiai tikslai labai žemiški: sakant vienu sakiniu - susitvarkyti savo kieme.
Kai kurie DFDS įmonių grupės strateginiai tikslai labai žemiški: sakant vienu sakiniu - susitvarkyti savo kieme.
Kadangi tas kiemas labai didelis, vykdoma labai daug įvairių veiklų, dalis jų per laiką apaugo visokiais sudėtingais dalykais. Todėl būtinas procesų paprastinimas, skaitmenizavimas. Tai nėra labai lengvas uždavinys, bet judame ta linkme kartu su grupe.
Ar bus kokių nors naujovių keleivių ar krovinių aptarnavimo srityje?
Labai matomų pokyčių gal ir nebus, bet ir šioje srityje yra tokių vietų, kur procesus galima šiek tie supaprastinti, standartizuoti ir skaitmenizuoti. Pagrindinis dalykas - kad klientui būtų kuo paprasčiau naudotis mūsų paslaugomis.
Pagrindinis dalykas - kad klientui būtų kuo paprasčiau naudotis mūsų paslaugomis.
Koks pagrindinis šių metų įmonės siekis?
Įgyvendinti naująją DFDS grupės strategiją, tai bus daroma ir kitais metais, ne tik šiemet, ir pasiekti bent minimaliai tenkinantį finansinį rezultatą, kas šiais laikais nėra labai paprasta.
Ar šiemet didės bilietų kainos?
Dalį CO2 emisijų apmokestinimo kaštų mes pasiėmėme ant savo pečių, bet dalis teko ir klientams. Jie tai pastebi - yra emisijos taršos priemoka ir tai daro įtaką galutinei kainai.
Kalbant apie keleivių pervežimo verslą kainodara yra dinaminė, priklausanti nuo pasiūlos ir paklausos. Šiemet pirmus du mėnesius - sausį ir vasarį bilietų kaina keleiviams buvo netgi mažesnė nei pernai. Nemanau, kad kas nors pamatė labai žymų krovinių gabenimo kainos pakilimą.
Kas šiemet gali daryti didžiausią neigiamą poveikį jūsų įmonės veiklai? Kas kelia nerimą? Iš kur laukiate blogo vėjo?
Pagrindinė kryptis, iš kur jis gali pūsti - iš tolimųjų Vakarų, iš už Atlanto. Jeigu pasaulis nueis prekybos karų linkme, rezultatas sunkiai prognozuojamas.
Žinoma, gali būti pašalinių efektų ir prekyba Baltijos jūroje staiga suintensyvėti. Tačiau bendrąja prasme, jeigu kiekviena šalis puoselės tam tikrą protekcionizmo lygį, tada bendroji pasaulio prekyba mažės, kaip ir transportavimo tarp šalių paslaugų poreikis. Bet kaip bus iš tikrųjų, sunku pasakyti.
Labai gerais mums veiklos metais vienas iš DFDS įmonių grupės vadovų pasakė: tik nenuvertinkite fortūnos. Ji sąlygoja daugiau nei 50 procentų pasiekto rezultato, nemanykite, kad čia vien mūsų nuopelnas.
Ko šiemet tikitės gero?
Jeigu tradicinės Europos ekonomikos Vokietijoje, Skandinavijoje dėl kokių nors priežasčių staiga atsigautų, mums tai padarytų teigiamą įtaką.
Prieš pusmetį mes nagrinėjome švedų statybų sektoriaus poreikį gyventojams. Specialistų buvo apskaičiuota, kad Švedijai per metus reikėtų pastatyti, regis, 65 tūkstančius naujų butų. Kažkada jie netoli to ir buvo, o apie 2023 metus tas skaičius nukrito iki 28 tūkstančių, o pernai lūkestis jau buvo mažiau kaip 20 tūkstančių butų.
Gal ir negalima sakyti, kad tai daro tiesioginę įtaką Lietuvai, bet turint omenyje netiesioginę - mes jaučiame, kad tam tikros krovinių grupės, kurios susijusios su statybų sektoriumi, tikrai sumažėjo, darbo jėgos judėjimas irgi smarkiai sumenko. Pokytis gana didelis, tad jis daro gana stiprią įtaką.
Kuo pasižymėjo jūsų įmonei 2024-ieji?
Negaliu sakyti, kad jie buvo kuo nors išskirtiniai, buvo darbiniai metai be ypatingų šviesulių. Dauguma metų būna tokie.
Ar keleivių ir krovinių srautai jūsų keltuose pernai didėjo ar mažėjo, palyginti su 2023 metais?
Tiek Kylio, tiek Karlshamno linijoje keleivių buvo panašiai kaip 2023-iaisiais, o krovinių šiek tiek daugiau.
Ar pernai darėte kokių nors investicijų, ką nors pirkote?
Ne, nieko nepirkome, buvo tik tradicinės investicijos.
Kiek šiuo metu turite darbuotojų?
Jūrininkų - per 800, o kranto darbuotojų - apie 130.
Kiek laivų turite šiuo metu?
Laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, turime dešimt.
Ar didieji keltai „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“ vis dar plaukioja su Danijos vėliava?
Taip, bet juose lietuviškos įgulos.
Ar jau nebekalbama, kad po kurio laiko tie laivai plaukios su Lietuvos vėliava?
Kol kas nėra didelės logikos antrinei kompanijai pirkti iš pagrindinės kompanijos tuos laivus juo labiau kad ir taip dirba lietuviškos įgulos. Didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai nepadarytų. Nežinau, ar šiuo momentu mums būtų naudinga tai daryti ir piniginiu atžvilgiu.
Ar įmonė planuoja plėsti savo veiklą Klaipėdoje? Tarkime, ar negalvojate apie kokią nors naują liniją?
Artimiausiu metu esame susikoncentravę labiau į gynybinę poziciją. Išorinės aplinkybės bent jau mūsų sferoje kol kas nerodo jokių signalų, kad kažkur bus auksinis laikotarpis. Tačiau budėjimo režimas visada yra įjungtas. Jeigu tik pamatysime, kad yra galimybių, tai plėsime savo veiklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą