Žuvų nėra, bet vieta joms iškrauti reikalinga

Apie 150 000 eurų. Tiek turėtų kainuoti žuvims iš laivų iškrauti skirta gervė ir pontonai prie krantinės laivams švartuoti.

„Projektą įgyvendinti pavesta biudžetinei įstaigai “Klaipėdos paplūdimiai„, artimiausiu metu turėtų būti skelbiamas konkursas projektavimui ir rangos darbams“, - sako Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Anot jo, projektą tikimasi įgyvendinti kitam sezonui, nes vien iškrovimo gervės gamyba turėtų užtrukti apie pusmetį.

Planuojama, kad didžiąją dalį reikalingų lėšų pavyks gauti iš ES per Žemės ūkio ministeriją.

Vienas iš projekto iniciatorių Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako, kad šis infrastruktūros objektas yra reikalingas, nes žvejams turi būti sudarytos saugios sąlygos produkcijai iškrauti.

„Jei bent vienam žvejui kraunat žuvis pavyks išvengti traumos ar nelaimės, projektas bus pasiteisinęs“, - sako A. Bargaila. Tiesa, jis pripažįsta, kad žvejai nelabai turės ką iškrauti.

„Paskutinius 20 metų žuvų sugavimas mažėja“, - teigė A. Bargaila. Anot jo, pastaruoju metu net grundalų sumažėjo, kai jie buvo pradėti aktyviau gaudyti. Menkių žvejyba Lietuvos žvejams jūroje artimiausius kelerius metus praktiškai yra uždrausta. Pagrindinės jūroje gaudomos žuvys yra grundalai, strimelės, stintos, brėtlingiai (šprotai), dauguma kurių tikrai nėra patrauklios mažmeninei prekybai.

Kad prekyba iš laivų šviežiomis žuvimis nesišviečia, panašu, mato ir Savivaldybė. Anksčiau buvo kalbama, kad šalia žuvų iškrovimo vietos galėtų būti ir prekybos paviljonai, o dabar šios idėjos atsisakyta.

„Šalia yra automobilių parkavimo aikštelės, atsirastų daug problemų, galvojame, kad tą klausimą galima išspręsti paprasčiau - žvejai galėtų naudoti laikinus prekystalius“, - sako A. Dobranskis.

Šviežio laimikio pažadais Klaipėdos žvejai miestiečius bandė suvilioti prieš praėjusią Jūros šventę, žadėję atgaivinti senąją Klaipėdos turgavietę ir joje organizuoti prekybą žuvimis. Tačiau garsūs pažadai senamiestyje įkurti Žvejų uostą ir šviežiomis žuvimis prekiauti nuolat liko tik pažadais.

Vasarą skelbta, kad planams sutrukdė nepalankūs orai, tačiau orai nepasitaisė iki šiol. Galbūt jie pasitaisys per ateinančią Jūros šventę.

A. Bargaila siūlo žmonėms neprarasti vilties.

„Šiandien žuvų nėra, o rytoj jų vėl gali būti“, - sako A. Bargaila.

Todėl tam reikia ruoštis. Ir iškrovimo vieta tam reikalinga. Juo labiau kad miesto biudžetui tai kainuos tik kokius 30 tūstančių eurų, o likusius 75 procentus padengs ES.

Dėl ko žuvų nėra, žvejai puikiai žino. Jiems pritaria ir kai kurie mokslininkai.

Pieš kurį laiką žuvų sumažėjo, nes buvo gilinama pietinė uosto dalis. Žvejams patirti nuostoliai buvo kompensuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Dabar, anot žvejų, žuvų nėra, nes yra tvarkoma uosto įplauka.

„Prie molų žvejojančių žvejų laimikiai sumažėjo 60 procentų“, - konstatuoja A. Bargaila. Jis sako, kad jei dėl kompensacijų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepavyks susitarti taikiai, žvejams liks vienintelis kelias - kreiptis į teismą.

Ateityje Lietuvos žvejų laukia dar didesni praradimai. Jūroje ties Lietuvos pakrante planuojama statyti vėjo jėgainių parką. Dėl to sumažės žvejybos plotai ir nuostolius žvejams vėl teks kompensuoti.

O žuvies ir toliau kasdien galima įsigyti visuose Lietuvos prekybos centruose.