Po keletą metų trukusios didžiulės įtampos žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ pajininkas ir jos vadovė lengviau atsikvėpė tik šių metų vasarą.
Tai padaryti jiems leido paskelbta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis.
LAT išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ŽŪB „Aviena ir ėriena“ pajininkas ir buvęs įmonės „Hegelmann Transporte“ Transporto skyriaus vadovas S. Karpovičius, atsakingas už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, pripažintas kaltu dėl trečiųjų šalių piliečių išnaudojimo priverstiniam darbui savo dukters vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.
Šią bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas - išteisinamąjį, o apeliacinės instancijos teismas - apkaltinamąjį nuosprendį.
Netinkamai taikė įstatymą
„Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas išnaudojimo priverstiniam darbui būtinuosius apgaulės, pasinaudojimo nukentėjusiųjų priklausomumu bei pažeidžiamumu požymius, pažeidė išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principą ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą“, - konstatavo LAT.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai aiškiai ir konkrečiai pasisakė, jog apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principą ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepagrindžia nei nukentėjusiųjų priklausomumo, nei jų pažeidžiamumo, o apeliacinės instancijos teismo išvados dėl panaudotos apgaulės yra prieštaringos ir nepagrįstos.
Šis teismas nenustatė esminės priežasties, paskatinusios trečiosios šalies piliečius sutikti dirbti jiems pasiūlytą darbą ūkyje. Išanalizavusi teismų išvadas dėl esminės apgaulės panaudojimo, teisėjų kolegija pripažino pagrįstomis būtent pirmosios instancijos teismo išvadas, kad trečiųjų šalių piliečiai galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, o sprendimas dirbti ūkyje iš esmės buvo jų savarankiškas pasirinkimas, nulemtas lūkesčių likti Lietuvos Respublikoje.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiųjų valią varžančios kontrolės nebuvo ir jie turėjo pasirinkimo laisvę, nes pirminis pasiūlymas dirbti ūkyje ir darbas jame juos tenkino.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, avių ir ožkų fermoje užsieniečiai nuo pasaulio atriboti nebuvo. 42 ir 32 metų vyrai turėjo mobiliuosius telefonus, naudojosi internetu. Taip pat gaudavo atlyginimą ir maistą, o jų gyvenimo sąlygos įvertintos kaip pakankamai geros.
Vertindama S. Karpovčiaus veiksmus, sietinus su galima neteisėtos migracijos veika ir nelegaliu darbu žemės ūkio bendrovėje, LAT teisėjų kolegija nurodė, kad trečiosios šalies piliečių fiktyvus įdarbinimas UAB „Hegelmann Transporte“, nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų, iš esmės atitinka galimo nelegalaus ir (ar) nedeklaruoto darbo turinį, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl tokių asmenų išnaudojimo priverstiniam darbui.
Teisėjų kolegija konstatavo ir tai, kad, nenustačius išnaudojimo priverstiniam darbui požymių, taip pat negalima ir kitų kartu nuteistų asmenų - žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ ir jos direktorės J. Karpovič-Noreikienės - baudžiamoji atsakomybė už naudojimąsi priverstiniu darbu.
LAT atstovės Tautvilės Merkevičiūtės teigimu, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Nori tik ramybės
Kalbėdama su „Vakarų ekspresu“ J. Karpovič-Noreikienė sakė, kad po kelerius metus trukusio tokio teisėsaugos dėmesio nori tik vieno - ramiai gyventi.
„Aišku, labai džiaugiamės, kad teisybė yra, ir pavyko įrodyti, jos esame nekalti. Dabar norime tik ramiai gyventi ir dirbti. Toliau daryti, ką ir iki tol darėme“, - patikino J. Karpovič-Noreikienė.
Moteris nenorėjo plačiau komentuoti, ką patyrė patekusi tarp teisėsaugos girnų.
Tik labai lakoniškai užsiminė, kad visus tuos metus jautėsi labai nemaloniai, nes apšmeižta ne tik ji, bet ir įmonė.
„Nukentėjome visi. Vadino vergvaldžiais, gaudavome nemalonias žinutes. Reputacija labai nukentėjo“, - į blogus prisiminimus leistis nenorėjo J. Karpovič-Noreikienė.
Paklausta apie patirtą finansinę žalą, ŽŪB „Aviena ir ėriena“ vadovė į skaičius taip pat nesigilino.
„Sunku būtų išskirti šią vieną dedamąją. Juk per tuos metus tiek visko įvyko. Ir karas prasidėjo, ir kuro kainos padidėjo“, - sakė J. Karpovič-Noreikienė.
Išteisino ir nuteisė
Užsienio piliečių išnaudojimu priverstiniam darbui kaltintus S. Karpovičių, J. Karpovič-Noreikienę ir ŽŪB „Aviena ir ėriena“ Klaipėdos apylinkės teismas išteisino.
„Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pažymi, kad neabejotinų ir patikimų duomenų, jog būtent S. Karpovičius vertė užsieniečius priverstinai dirbti „Aviena ir ėriena" byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, bet kada galėjo išeiti iš ūkio, bet kada galėjo grįžti namo į Tadžikistano Respubliką, gaudavo atlyginimą, kuris buvo didesnis nei tuo metu nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas“, - pažymėjo teismas.
Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pateikė apeliacinį skundą ir paprašė juos pripažinti kaltais dėl dviejų Tadžikijos Respublikos piliečių išnaudojimo gyvulių priežiūrai bei kitiems sunkiems ūkio darbams.
Prokuroras tikino, kad S. Karpovičius įdarbino du tadžikus „Hegelmann Transporte“. Tačiau, pasinaudodamas nukentėjusiųjų socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, apgaule, be darbo sutarties, neva juos įtikino dirbti savo dukros vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.
Teigta, jog į mūsų šalį vilkikų vairuotojais (nors jie vairuoti nemokėjo) dirbti atvykę geresnio gyvenimo ieškoję ir gerokai didesniu atlyginimu nei gimtinėje suvilioti užsieniečiai 2020-2021 metais apgyvendinti metaliniuose konteineriuose ir, nesant nustatytų darbo ir poilsio valandų, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbo sunkius ūkio darbus septynias dienas per savaitę.
Per mėnesį jiems mokėtas 700 eurų atlyginimas.
Vienu metu asmenys Klaipėdos rajone esančiame ūkyje prižiūrėdavo daugiau kaip 400 gyvulių (avių, ožkų, galvijų). Stebėti per ūkyje įrengtas vaizdo kameras, jiems nuolat skambinta ir raginta dirbti, taip kontroliuojant ne tik darbo procesą, bet ir neleidžiant ilsėtis ar išvykti iš ūkio.
Žemės ūkio bendrovės direktorė, žinodama apie darbuotojų išnaudojimą ir apgaulę, naudojosi jų priverstiniu darbu.
Nustatyta, kad darbo sutartis faktiškai buvo sudaryta su transporto įmone, kuri mokėjo atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu žemės ūkio bendrovė nepatyrė darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių mokėjimo išlaidų, o kartu buvo užtikrinta gyvulių priežiūra ir nenutrūkstama ūkio veikla.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto išteisinimo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Už išnaudojimą priverstiniam darbui S. Karpovičiui skirta 7500 eurų bauda. Už naudojimąsi asmens priverstiniu darbu J. Karpovič-Noreikienė sulaukė 7000 eurų baudos.
Juridiniam asmeniui, ŽŪB „Aviena ir ėriena“, skirta 25 tūkstančių eurų bauda.
Teismas vienam iš nukentėjusiųjų iš vyro, moters ir bendrovės priteisė bendrai 2000 eurų įvertintos neturtinės žalos atlyginimą.
Sumokėtus pinigus atgavo
J. Karpovič-Noreikienė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog Klaipėdos apygardos teismo skirtos baudos buvo sumokėtos.
LAT visus asmenis išteisinus ir palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, pinigai buvo grąžinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą