Tačiau pasirodo, kad „sekstingas“ nėra toks jau nekaltas užsiėmimas, galintis užtraukti tik gėdą, jei intymi informacija patenka į viešumą – anot prokurorų, tai yra nusikaltimas, už kurį galima kelti baudžiamąją bylą.
Į tokią nepavydėtiną situaciją pateko Telšių krašto gyventoja, kuriai iškeltą bylą labai netikėtai išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas.
Moteris į teisėsaugos akiratį pateko po to, kai prieš keletą metų feisbuke susipažino su vyru ir ėmė su juo susirašinėti. Bendravimas nebuvo labai platoniškas – pora tarpusavyje siuntinėjo intymias nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo įamžinę savo nuogybes, masturbacijos procesą.
Nors tokia medžiaga dalijosi du suaugę žmonės ir tai būtų galima laikyti jų privačiu reikalu, teisėsaugai pasirodė kitaip – paaiškėjus, kad feisbuke siuntinėjama erotinio pobūdžio medžiaga (dažniausiai feisbukas pats tikrina siunčiamos informacijos turinį, o gautus duomenis per JAV organizacijas perduoda Lietuvos kriminalinės policijos biurui), pareigūnai rimtai ėmėsi lietuvės.
Atlikus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. pabaigos Žemaitijos gyventoja telefonu nufilmavo 10 vaizdo įrašų ir 12 nuotraukų, taip įamžino savo nuogybes ir žaidimus su savimi, šiuos failus per feisbuką nusiuntė susirašinėjimų draugui.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta moteris savo kaltę pripažino ir nurodė, kad feisbuke, susipažinusi su vyriškiu, apsikeitė su juo erotinėmis nuotraukomis, kuriose buvo nufotografuoti lytiniai organai, masturbacija.
Anot moters, susirašinėjimo draugas norėjo daugiau nuotraukų ir pradėjo grasinti, kad jeigu ji nesiųs daugiau nuotraukų, jis turimas nuotraukas paviešins internete.
Tiesa, moteris pripažino, kad išties nesitikėjo, kad internetinis draugas būtų taip pasielgęs. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai šių metų kovą nuteistajai skyrė 1200 eurų baudą.
Tačiau prokurorams tokia sankcija pasirodė netinkama – Šiaulių apygardos teismui prokuratūra pateikė skundą, kuriuo prašė „pornografijos karalienei“ vietoje baudos skirti pusmetį laisvės apribojimo ir 80 valandų viešųjų darbų.
Anot skundą pateikusio prokuroro, nuteistajai galima paskirti ir švelnesnę bausmę, nei buvo paskirta, tai nepažeistų teisingumo principo, be to, ir pati nuteistoji bylos metu sutiko su viešaisiais darbais, tik sakė, kad mieliau rinktųsi baudą nei viešuosius darbus.
Su prokuroro skundu iš dalies sutiko ir pati nuteistoji, teigusi, kad sutinka su baudos pakeitimu laisvės apribojimu, tačiau nenorėtų viešųjų darbų.
Skundą išnagrinėję Šiaulių apygardos teismo teisėjai Virginija Žindulienė, Nerijus Masiulis ir Laisvydas Zederštremas priėmė sprendimą, kurio nė viena iš pusių nei prašė, nei tikėjosi, – teisėjų kolegija pažvelgė į šią istoriją ne per teisės aktų subtilybes, bet per žmoniškumo prizmę.
Teisėjai nusprendė prokuroro skundą atmesti, tačiau kartu Telšių apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Toks sprendimas jau savaime kelia klausimų, mat yra įprasta, kad apeliacinėje instancijoje byla nagrinėjama tiek, kiek prašoma skunduose.
Tačiau teisėjai pažymėjo, kad turi ir kitą pareigą – užtikrinti, kad neteisėti nuosprendžiai būtų panaikinti.
„Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. [...] nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrinamas tik apeliacinio skundo ribose, tačiau apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami“, – rašoma šios bylos nuosprendyje.
Teisėjų vertinimu, intymiu susirašinėjimu užsiėmė du pilnamečiai asmenys ir, nors formaliai padaryta veikla ir atitinka pornografijos platinimą, iš esmės, kaip rašoma nuosprendyje, „šią išskirtinai asmeninio pobūdžio informaciją (moteris) siuntė tik (draugo) asmeniniam naudojimui, taip su pastaruoju flirtuodama“.
Toks teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart po paskelbimo, todėl Žemaitijos gyventoja laikoma nebekalta.
Tačiau prokurorai gali apskųsti jį Aukščiausiajam Teismui, kuriam tuomet tektų vertinti, ar teisėjai neperžengė jiems nustatytų ribų ir teisėtai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Delfi.lt nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą