Girtiems žudikams kelyje – galimybė gudriai išsisukti: tragiškos pamokos ir beveik ramus Š. Barto dukrą pražudęs K. Daukšio sūnus

Girtas sėdo prie automobilio vairo, sukėlė avariją ir užmušė žmogų. Atrodytų, kad taip pasielgusio vairuotojo laukia ilgi metai už grotų. Tačiau tiktai ne Lietuvoje. Atgailauk, susitaikyk su aukos artimaisiais, pažadėk atlyginti žalą ir liksi laisvėje.

Šį mėnesį režisieriaus Šarūno Barto dukterį 24 metų Iną Mariją Bartaitę pražudęs žinomo politiko Kęstučio Daukšio sūnus 35 metų Mindaugas Daukšys beveik gali būti ramus, kad neatsidurs už grotų.

Tai priklausys nuo to, kaip jis elgsis teisme ir ar bandys atsiprašyti balandžio 7-osios naktį Antakalnio gatvėje Vilniuje partrenktos dviratininkės artimųjų.

Kad savo automobilį M.Daukšys vairavo neblaivus (jam po avarijos nustatytas 0,98 promilės girtumas), taip pat ne bėda.

Lietuvoje yra daugybė pavyzdžių, kai dar girtesni žmones užmušę vairuotojai atsiperka lygtinėmis bausmėmis arba net pasiųsti už grotų lyg niekur nieko tęsia įprastą gyvenimą, tik naktis leidžia ne savo, o pataisos namuose.

Važiavo girtas ir viršijo greitį

Vienas tokių nuteistųjų – 57 metų vilnietis Raimundas Savukynas, spaustuvės „Spaudos kontūrai“ direktoriaus pavaduotojas. Jis buvo nuteistas pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2018 metų balandžio 22-osios naktį Vilniuje, Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryžoje, išsinuomotu „City Bee“ automobiliu rėžėsi į stovinčius BMW 530 ir „Toyota Prius“.

Vieno automobilio vairuotoja atsipirko išgąsčiu, o kitame automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjusi 26 metų Kotryna Grigaitė žuvo.

Po avarijos buvo nustatyta, kad Vilniaus gatvėmis R.Savukynas skriejo apie 131–133 km per valandą greičiu, be to, buvo neblaivus – jam nustatytas 1,51 promilės girtumas.

Bausmę skyrė ir bendrovei

R.Savukynas teisme neslėpė, kad tą vakarą su kolegomis šventė Pilaitės malūne. Išgėręs 7–8 taures putojančio vyno jis pusę keturių ryto nusprendė važiuoti namo, tačiau taksi automobilio būtų reikėję laukti mažiausiai pusvalandį, todėl jis nusprendė pasinaudoti „City Bee“ nuomos paslaugomis.

„Aš bandžiau kontroliuoti greitį, bet nebuvau įpratęs vairuoti automobilio su automatine pavarų dėže“, – teisme teisinosi R.Savukynas.

Nuteistajam uždrausta trejus metus sėsti prie automobilio vairo, jis taip pat turės atlyginti per avariją nukentėjusiems žmonėms ir jų artimiesiems.

Iš R.Savukyno žuvusios vilnietės tėvams priteista po 58 tūkst. eurų, nors jie buvo pateikę 800 tūkst. eurų ieškinį, dar 4 tūkst. eurų jis turės sumokėti kartu važiavusiam K.Grigaitės draugui Jurgiui Masiulioniui, 1100 eurų nukentėjusiam taksi vairuotojui, 3000 eurų per avariją apgadinto automobilio BMW savininkei ir beveik 10 tūkst. eurų bendrovei „City Bee“, kuri taip pat neišvengė atsakomybės.

Kadangi bendrovė neužtikrino, kad prie jos nuomojamų automobilių vairo negalėtų sėsti neblaivūs asmenys, teismas nusprendė, jog visą neturtinę žalą nukentėjusiesiems solidariai turės atlyginti tiek R.Savukynas, tiek bendrovė „City Bee“.

Kasdien važinėja į darbą

Nors teismas skyrė R.Savukynui šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri jau įsigaliojo, spaustuvės direktorės pavaduotojas ir toliau gyvena beveik įprastą gyvenimą – kiekvieną rytą jis iš Pravieniškių važiuoja į darbą Vilniuje, o vakarais grįžta į atvirąją koloniją.

„Matyt, jis dabar vaikšto po cechą“, – „Lietuvos rytui“ paskambinus spaustuvės puslapyje nurodytu R.Savukyno darbo telefonu atsakė jo kolegė ir patarė jam paskambinti mobiliuoju telefonu.

Jis į skambutį atsiliepė iš karto, bet paklaustas, kaip sekasi derinti bausmę ir darbą, kalbėti nepanoro. „Šia tema nebendrausiu“, – pareiškė R.Savukynas ir baigė pokalbį.

Dirbti nėra jokių kliūčių

Atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiam R.Savukynui leidimas dirbti nėra išimtis, nes šioje pataisos įstaigoje dirbti arba mokytis privalo visi.

„Tai būtina sąlyga, žmogus turi dirbti arba mokytis, išimtys taikomos tik tiems asmenims, kurie dirbti ar mokytis negali dėl savo amžiaus arba sveikatos“, – „Lietuvos rytui“ sakė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas.

Jo teigimu, nuteistojo išvykimas iš kolonijos patvirtinamas pataisos namų direktoriaus įsakymu, kuriame nurodytas nuteistojo darbo grafikas ir laikas, kada bausmę atliekantis žmogus gali išvykti iš kolonijos ir kada turi sugrįžti: „Nuteistojo darbui, kaip ir laisvėje esantiems žmonėms, galioja Darbo kodeksas ir jis gali dirbti visavertį darbą, kokį ir dirbo būdamas laisvėje, – ir 8 darbo valandas, ir pamainomis. Vienintelis dalykas, kurio stengiamės, kad nebūtų, – darbo naktimis.“

Dabar atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka beveik 200 nuteistųjų, dauguma jų dirba arba mokosi, todėl dienomis įstaiga kone visiškai ištuštėja, į ją nuteistieji sugrįžta tik permiegoti.

Savaitgaliais dauguma šios kolonijos gyventojų taip pat laiką leidžia ne už grotų. Jie gali grįžti į namus aplankyti artimųjų, o nenorintys išvažiuoti ką veikti randa ir kolonijoje – jiems organizuojama laisvalaikio veikla, sporto treniruotės, pokalbiai su psichologais.

Siekia nuteisti kaip žudiką

Nukentėjusios šeimos advokatas Aidas Mažeika tvirtino, kad šioje istorijoje dar viskas gali pasisukti kitaip.

Tiek jis, tiek pats R.Savukynas yra padavę skundus Aukščiausiajam teismui.

R.Savukynas prašo jam skirtą bausmę sumažinti, o K.Grigaitės tėvai ir A.Mažeika reikalauja, kad avarijos kaltininkas būtų nuteistas ne dėl netyčinio nusikaltimo, o dėl žmogžudystės.

To jie prašė ir bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose, tačiau nebuvo išgirsti.

„R.Savukynas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, bet jis nesiekė tokių avarijos padarinių, tai atsitiko dėl vairuotojo neatsargumo“, – nusprendė teismai.

A.Mažeika su tokiu vertinimu nesutinka. „Jis elgėsi kaip tikras žudikas. Buvo neblaivus, važiavo dideliu greičiu, nors, kaip pats prisipažino, rajonas ir kelias jam buvo nepažįstami, o mašina neįprasta, nes jis vairuoja automobilį su mechanine pavarų dėže, o toje mašinoje ji buvo automatinė.

Tokiais atvejais žmogus turėtų būti atidesnis ir, jei leidžiama važiuoti 60 kilometrų per valandą greičiu, važiuoti 30-ies, o ne skrieti, kaip jis, 130 kilometrų greičiu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Mažeika.

Neatrodo labai atgailaujantis

K.Grigaitės tėvams abejonių kelia ir R.Savukyno nuoširdumas. Nors jis atsiprašė šeimos ir atlygino dalį nuostolių, tai padarė tik tada, kai byla jau buvo pradėta nagrinėti teismuose.

„Jis mokėjo ir moka, bet kiek tuose jo veiksmuose yra nuoširdumo, nežinau.

Nuoširdumas visas prasideda, kai žmogus atlieka bausmę, tada būna aišku, ką jis daro, kaip elgiasi, o kol jis jos neatlikęs, visada galima įtarti, kad jis tai daro iš savanaudiškų paskatų. Juk atlyginsi bent dalį žalos, teismas skirs mažesnę bausmę, būsi atlyginęs nukentėjusiajam, į tai bus atsižvelgta svarstant Probacijos tarnybos teikimą, ar tave galima paleisti iš kolonijos, ar dar ne“, – sakė A.Mažeika.

Abiejų pusių kasacinius skundus Aukščiausiasis teismas priėmė ir ketino pradėti juos nagrinėti gegužę, tačiau R.Savukyno advokatas numatytu laiku negalės dalyvauti posėdyje, todėl skundų svarstymas atidėtas iki birželio.

Jei K.Grigaitės tėvų ir jų advokato skundas pripažinti R.Savukyną kaltu dėl žmogžudystės būtų patenkintas, vyrui darbą ir laisvę tektų pamiršti. Jis keliautų į pataisos namus ir prašyti malonės galėtų tiktai atlikęs mažiausiai pusę jam paskirtos bausmės.

Naujovės avarijų nepalietė

– Ar yra kokia nors riba, kurią teismas aiškiai nubrėžtų, kodėl vienu atveju girtų vairuotojų sukeltos avarijos, per kurias žūsta žmonės, yra žmogžudystė, o kitu – tik žmogaus gyvybę nusinešęs neatsargus įvykis? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Mažeikos.

– Nėra tokios taisyklės, nėra tokio algoritmo, kiekvieną kartą teismas vertina atskirai, o teismų praktika nuolat keičiasi. Jei kalbėtume apie paprastus nužudymus, anksčiau buvo tokia sąvoka kaip nužudymas dėl neatsargumo. Dabar naujasis kodeksas to nužudymu nevadina, dabar tai gyvybės atėmimas dėl neatsargumo.

Kai aš mokiausi universitete, klasikinis neatsargaus nužudymo pavyzdys buvo, kai trenki kam nors į galvą, žmogus krinta, pakaušiu trenkiasi į asfaltą ir miršta.

Tai buvo neatsargus nužudymas, nes žmogus nesitikėjo, kad taip gali būti, dabar realiai buityje neatsargaus nužudymo neliko, visi nužudymai traktuojami kaip tyčiniai, tačiau avarijoje ši sąvoka kažkodėl liko.

– Jei visos žmogžudystės tapo tyčinės, ar neturėtų keistis ir žmogaus užmušimo avarijose vertinimas?

– Manau, kad čia nieko naujo neišrasime. Svarbiausias tokiais atvejais yra žmogaus suvokimo vertinimas, kaip jis mąsto tapęs avarijos kaltininku, ar suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes.

Vertinami tik subjektyvūs požymiai, nes faktas, kad vienaip suvokia ir situaciją kelyje gali įvertinti žmogus, kuris turi vienų metų vairavimo stažą, ir kitaip tie, kurie vairuoja seniai.

– Ar daug įtakos nuosprendžiui turi žmogaus elgesys teismo salėje?

– Jei žiūrėtume buitiškai – ne. Kai kurie mano klientai įsivaizduoja, kad jei nusimes treningus, apsivilks kostiumą, baltus marškinius ir pasiriš kaklaraištį, bus išteisinti. Taip tikrai nebus.

Teisme žiūrima į tai, ar žmogus atsiprašo, ar nuoširdžiai atsiprašo, ar bando atlyginti ieškinį.

Kreipiamas dėmesys, ar žmogus ikiteisminio tyrimo metu darė kokius nors žygius siekdamas susitaikyti, atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet čia atsiranda kita problema.

Aš nežinau, kaip turi jaustis, kad nueitum atsiprašyti į laidotuves. Juk tave apspjaudys nuo galvos iki kojų, žmogus bus pažemintas, o naudos iš to nebus.

Nukentėjusiųjų irgi būna visokių. Žmogus atsiprašo, o po to nukentėjusieji sako: ne taip atsiprašė, galėjo kitaip, nenuoširdžiai atsiprašė, man nepatiko, kaip jis atsiprašė. Visiems neįtiksi.

Teisme labai daug kas priklauso nuo nukentėjusių žmonių pozicijos, nes teismai yra linkę išspręsti bylą taip, kad abi pusės, kiek tai įmanoma, būtų patenkintos.

Aišku, čia yra ir kita pusė, apie kurią daug nekalbama. Teisėjų darbas irgi vertinamas pagal jų priimtus sprendimus. Ir jų karjera priklauso nuo to, kiek nuosprendžių bus pakeista, kiek panaikinta.

Todėl teisėjai stengiasi priimti tokį sprendimą, kuris būtų tinkamas ir abiem pusėms, ir jiems patiems. Jie mąsto logiškai: geriau priimti vienokį sprendimą ir tikėtis, kad skundų nebus, negu priimti kitokį, kur ir viena, ir kita pusė skųsis.

Atgailavimas padėjo

Nuosprendis, skirtas 44 metų Jonui Radzevičiui, buvo tas, kurį teisininkai vadina pavyzdiniu. Jo neskundė nei pats laidų vedėjas, nei jo avarijoje pražudytos aukos artimieji, nei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokuratūra.

J.Radzevičius 2015 metų sausį buvo nuteistas lygtine bausme dėl 2014 metų liepos 4-osios rytą sukeltos avarijos, kai automobiliu mirtinai sužalojo 67 metų vilnietį Stanislovą Korolevičių.

J.Radzevičiaus automobilis vyrą partrenkė Vilniuje, Upės gatvėje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Po avarijos žurnalistui buvo nustatytas net 2,53 promilės girtumas.

J.Radzevičius iš karto pripažino savo kaltę, neneigė avarijos aplinkybių, atsiprašė S.Korolevičiaus artimųjų, atlygino jiems padarytą žalą. Dėl šios priežasties teismas J.Radzevičiaus bylą išnagrinėjo per vieną posėdį, o jam skirta bausme liko patenkintos visos pusės.

J.Radzevičiui teismas buvo skyręs 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 3 metams, uždrausta trejus metus vairuoti ir nurodyta be pareigūno leidimo nekeisti savo gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 12 val. nakties iki 6 val. ryto.

Visus šiuos nurodymus J.Radzevičius vykdė pavyzdingai, todėl 2017-ųjų birželį Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą, kad visi apribojimai laidų vedėjui būtų panaikinti, ir teismas jos prašymą patenkino.

Atkakliai neigė kaltę

Visai kitaip baigėsi kito žinomo žmogaus – aktoriaus Petro Dimšos – sukeltos avarijos istorija.

Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013 metų liepos 17 dieną sostinės Erfurto gatvėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės) partrenkė dviračiu važiuojantį 24 metų menininką Šarūną Surblį ir kitą dieną jis ligoninėje mirė.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme P.Dimša neprisipažino kaltu dėl avarijos, o jo pateiktos įvykio versijos piktino ne tik Š.Surblio artimuosius, bet ir visuomenę.

P.Dimša aiškino, kad atsiprašyti Šarūno tėvų neturi už ką, nes jų sūnų esą kliudė kažkoks kitas automobilis, o jis tik sustojo padėti į nelaimę pakliuvusiam dviratininkui.

„Džiaukitės, kad nepervažiavau“, – iškart po avarijos, kai vaikinas dar buvo gyvas, išsigandusiems jauno vyro tėvams leptelėjo „Giminių“ serialo žvaigždė.

Dėl alkoholio aktorius taip pat turėjo savo versiją.

P.Dimša aiškino, jog pamatęs ant kelio gulintį leisgyvį vyrą jis tiek susinervino, kad išgėrė gudobelių ekstrakto.

„Aš negeriu“, – kartojo P.Dimša ir neigė visus liudytojų parodymus.

„Norėtume, kad būtų skirta maksimali nustatyta bausmė. Vien už cinizmą, už melą“, – pasipiktinę P.Dimšos elgesiu teismo prašė žuvusio Š.Surblio artimieji ir prašė jam skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas buvo kitokios nuomonės. P.Dimšai skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir atimta teisė vairuoti.

Žuvusiojo tėvams Arvydui ir Eglei Surbliams iš P.Dimšos buvo priteista 80 tūkst. eurų, o mirusiojo sužadėtinei Gabijai Špokaitei – 25 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau 2015 metų spalį apeliacinis teismas šias sumas sumažino iki 65 tūkst. eurų.

Buvo įspėtas apie pasekmes

Atlikti bausmės P.Dimša buvo išsiųstas į atvirąją koloniją ir savaitgalius leisdavo namuose, o 2018 metų gruodį grįžo į juos visam laikui – iš kolonijos buvo išleistas dėl savo garbaus amžiaus ir ligos.

P.Dimša mirė 2020 metų rugsėjo mėnesį nuo vėžio būdamas 81 metų, tačiau jo advokatas Jonas Skruzdys dar ir dabar įsitikinęs, kad siųsti aktoriaus atlikti bausmės į pataisos namus nebuvo jokios prasmės.

„Nuosprendžiai skiriami pagal teisėjo vidinius įsitikinimus. Štai aš pažiūrėjau į jus ir sakau: „Jūs man graži“, o kitas sako, kad negraži, todėl ieškoma kažkokio vidurkio. Tai ir yra tas vidinis įsitikinimas“, – kalbėjo J.Skruzdys.

Advokatas neatmeta, kad nuosprendis galėjo būti ir kitoks, jei P.Dimša būtų pripažinęs savo kaltę, tačiau jo klientas pasirinko tai, ką pasirinko: „Aš jam kaip advokatas išaiškinau, kas yra lengvinamosios aplinkybės, kas yra prisipažinimas, tačiau jokiu būdu neįkalbinėjau jo prisiimti kaltės.“

Prisipažino tik prieš pat nuosprendį

Panašiai kaip Lietuvoje aktorius P.Dimša Rusijoje elgėsi jo kolega Michailas Jefremovas atkakliai kaltę dėl kraupios avarijos, kurioje žuvo žmogus, neigęs M.Jefremovas prisipažino tik prieš pat nuosprendį. Tai jo neišgelbėjo nuo 8 metų laisvės atėmimo bausmės.

Ji 56 metų Rusijos kino žvaigždei buvo skirta pernai rugsėjį už tų pačių metų birželio 8-osios vėlų vakarą Maskvos centre sukeltą avariją, per kurią žuvo 57 metų Sergejus Zacharovas, Rusijos sostinėje dirbęs prekių kurjeriu.

Vyras savo mikroautobusu kaip tik važiavo pas klientus, kai į jį rėžėsi į priešpriešinio eismo juostą išlėkęs M.Jefremovo vairuojamas visureigis „Jeep Grand Cherokee“.

S.Zacharovas kitą dieną ligoninėje mirė, o M.Jefremovas bandė atsikratyti atsakomybės ir ilgą laiką aiškino, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas žmogus.

Kadangi įvykio liudininkų buvo nemažai ir visi jie kartojo, kad visureigį vairavo M.Jefremovas, aktorius prieš pat teismą pakeitė savo poziciją ir pažadėjo atlyginti žuvusiojo šeimai visus nuostolius.

Po avarijos paaiškėjo, kad M.Jefremovas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tarp jų ir dėl to, kad vairavo girtas, anksčiau buvo baustas daugiau kaip 50 kartų, tačiau visada atsipirkdavo tik simbolinėmis baudomis.

Žūties kaltininką lenkai siunčia už grotų

Kaip iš Lenkijos pranešė „Lietuvos ryto“ spec. korespondentas Eldoradas Butrimas, šioje šalyje 2017 metais buvo sugriežtintos bausmės už vairavimą girtam. Bausmės dydis priklauso nuo alkoholio kiekio kraujyje ir nuo sukeltos avarijos padarinių.

Jei vairuotojo kraujyje yra 0,2–0,5 promilės alkoholio, tai vertinama kaip eismo taisyklių pažeidimas, o jei daugiau kaip 0,5 promilės, tada jis baudžiamas už nusikaltimą.

Pirmu atveju vairuotojui skiriama piniginė bauda, jis netenka teisės vairuoti automobilį nuo pusės iki dvejų metų. Jei teisės atimamos ilgesniam nei vienų metų laikui, vairuotojas privalo iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminą.

Antru atveju, kai vairuotojo kraujyje aptinkama daugiau kaip 0,5 promilės alkoholio, teisė vairuoti atimama ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Jei girto vairuotojo sukeltos avarijos metu žūsta arba sunkiai sužalojamas kitas žmogus, kaltininkas siunčiamas į kalėjimą ne trumpesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Iki 2017-ųjų minimali bausmė buvo 9 mėnesiai, o jei bausmė neviršydavo 12 mėnesių, ji būdavo skiriama kaip lygtinė.

Dar griežčiau dabar baudžiami piktybiniai vairuotojai – tie, kurie girti įkliūva ne pirmą kartą. Jie įkalinami nuo pusės iki penkerių metų.

Tokių vairuotojų dažnai laukia dar viena nuobauda – draudimo bendrovės per teismą išsireikalauja grąžinti sumokėtą draudimo išmoką.

Vis dėlto bausmių sugriežtinimas beveik nesumažino girtų vairuotojų skaičiaus keliuose. Jie ir toliau sukelia apie septynis procentus visų eismo įvykių ir devynis procentus mirtimi pasibaigusių avarijų.

Prieš dvejus metus Valstiečių partija siūlė priimti įstatymą, kad girti avarijų kaltininkai atlygintų gelbėjimo operacijos ir sužalotų asmenų gydymo išlaidas.

Vyriausybė nepritarė tokiam pasiūlymui. Pritarimo kol kas nesulaukė ir ekspertų raginimas imti pavyzdį iš skandinavų ir piniginių nuobaudų dydį susieti su vairuotojo gaunamomis pajamomis.

Tokiu atveju didesnes pajamas gaunantis asmuo sumokėtų ir didesnę baudą. Švedijoje priėmus tokią įstatymo pataisą girtų vairuotojų ir eismo pažeidimų skaičius sumažėjo tris kartus.

Italai nutarė sugriežtinti bausmes

Kaip pranešė Italijoje gyvenanti žurnalistė Neringa Budrytė, kai prieš penkerius metus šioje šalyje ėmė smarkiai daugėti avarijų, kurias sukelia apsvaigę vairuotojai, buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas. Jame nurodoma, kad laisvės atėmimu yra baudžiamas kiekvienas, dėl kurio kaltės žuvo žmogus.

Bausmė didėja priklausomai nuo to, ar eismo įvykio metu buvo sunkinamųjų aplinkybių, tokių kaip girtumas. Jos dydis priklauso ir nuo eismo įvykio metu vairuotojo kraujyje fiksuoto alkoholio kiekio.

„Iki 2016 metų eismo įvykiai, kurių metų žūdavo žmogus, būdavo klasifikuojami kaip netyčinis nužudymas. Tačiau 2016-ųjų kovą Baudžiamasis kodeksas buvo pataisytas – įtrauktas straipsnis „Nužudymas kelyje“. Bausmė už tokį nusikaltimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų. Jeigu vairuotojui buvo nustatytas sunkus girtumas arba jis buvo kitaip paveiktas psichotropinių medžiagų, taikoma laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 12 metų.

Jeigu jis pabėgo iš nusikaltimo vietos, bausmė didinama nuo trečdalio iki dviejų trečdalių. Teisėjas gali taikyti bendras lengvinamąsias aplinkybes, mažinant bausmę iki trečdalio visiems nusikaltimams, taigi ir šiam“, – „Lietuvos rytui“ sakė teisininke Italijos advokatų kontoroje „Studio legale de Nicolais“ dirbanti Rūta Kavaliūnaitė.

Šis straipsnis buvo pritaikytas ir garsaus Italijos režisieriaus Paolo Genovese sūnui Pietro Genovese. Pernai jis buvo nuteistas 8 metams kalėjimo dėl dvigubo nužudymo kelyje.

Avarija, kai Romoje žuvo dvi šešiolikametės merginos, sukrėtė visą šalį. Jas, vėlų vakarą einančias per šviesoforo reguliuojamą perėją, judrioje Romos gatvėje partrenkė P.Genovese vairuojamas automobilis.

Merginos nuo stipraus smūgio žuvo iškart, vienos jų kūnas buvo nutemptas daugiau kaip 15 metrų. Vėliau paaiškėjo, kad dvidešimtmetis vaikinas ne tik dvigubai viršijo leistiną greitį, kalbėjo mobiliuoju telefonu, bet ir sėdo prie vairo išgėręs. Jo kraujyje rasta 1,4 promilės alkoholio – tai tris kartus viršijo Italijoje leidžiamą 0,5 promilės ribą.

P.Genovese advokatai bandė įrodyti, kad merginos per perėją ėjo degant draudžiam signalui, tačiau teismas tuo nepatikėjo, merginų kaltės neįžvelgė ir įvykio kaltininkui skyrė kur kas griežtesnę bausmę, nei prašė prokurorai, siekę 5 metų įkalinimo.

Merginų tėvai tuomet dėkojo teismui ir sakė patys nesitikėję, kad jų dukras pražudęs girtas vairuotojas bus nubaustas taip griežtai. Šių metų pradžioje panešta, kad P.Genovese gresia dar viena nuobauda, – siūloma iš jo visam gyvenimui atimti teisę vairuoti.

Bausmės už vairavimą išgėrus Italijoje galima sulaukti, jei vairuotojui nustatomas daugiau kaip 0,5 promilės girtumas. Fiksavus 0,5–0,8 promilės skiriama nuo 500 iki 2000 eurų bauda ir teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.

Jei nustatomas 0,8–1,5 promilės girtumas, bauda didėja iki 800–3200 eurų, teisių netenkama nuo 6 mėnesių iki metų, taip pat gresia areštas iki pusės metų.

Kai vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, bauda siekia nuo 1500 iki 6000 eurų, nuo 1 iki 2 metų atimamos teisės, skiriamas areštas nuo pusės metų iki metų, taip pat gresia automobilio konfiskavimas.

Nulio tolerancijos ir nulio promilių taisyklė taikoma vairuotojams, turintiems mažesnį nei trejų metų vairavimo stažą.

Sidebar placeholder