Greitaeigio katerio valdytojas dėl nelaimės išteisintas

Greitaeigio katerio vairininkas kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo, nepasirinkęs saugaus greičio ir neįvertinęs visų plaukimo sąlygų, 2023 metų rugsėjo viduryje užplaukė ant Atmatos upės (Šilutės rajonas) viduryje stovėjusios guminės valties ir sužalojo joje žvejojusią moterį.

Pirmosios instancijos teismas vyrą išteisino, nesant jo kaltės įrodymų.

Su apylinkės teismo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko prokuratūra ir pateikė apeliacinį skundą.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija skundą atmetė ir išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Konstatuota, kad nesurinkta neabejotinų asmens kaltumo įrodymų.

Nutartyje pažymėta, kad labai svarbu, kurio laivavedžio veiksmai sukėlė vidaus vandens avariją.

Byloje esančiais objektyviais duomenimis, nėra patvirtinta tikroji vandens avarijos kilimo priežastis, nes nebuvo atkurta įvykio vietos situacija pasitelkiant specialistus, neatliktas laivavedžių parodymų patikrinimas vietoje ir kiti parodymų patikslinimo veiksmai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad greitaeigio katerio vairininkas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad guminė valtis, kurioje žvejojo nukentėjusioji, buvo sustojusi ir nuleidusi inkarą upės farvateryje.

Tuo tarpu guminę valtį valdžiusio asmens parodymai apie sustojimo upėje vietą kito.

Pradžioje teigė, kad valtis stovėjo labiau upės viduryje, kad niekas jų valties iki tol nekliudė, vėliau nurodė, kad valtis buvo sustojusi labiau ties upės krantu.

Teismas vertino, kad guminė valtis draudžiamoje vietoje stovėjo ilgą laiką, o neigiamų padarinių anksčiau buvo išvengta tik dėl laimingo atsitiktinumo.

„Teismas, įvertinęs laivybą reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad būtent valties valdytojas negalėjo sustoti ir nuleisti inkaro upės farvateryje, o turėjo palikti laivakelį laisvą. 

Jei valties valdytojas, nukentėjusiosios sugyventinis, nebūtų sustojęs su savo vandens transporto priemone draudžiamoje vietoje, kad ir kokiu greičiu būtų plaukęs greitaeigis kateris, vandens transporto priemonės nebūtų susidūrusios ir šis susidūrimas nebūtų sukėlęs nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. 

Byloje taip pat nėra duomenų, kad greitaeigio katerio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Juolab kad teisės aktų nuostatos nereglamentuoja leistino plaukimo greičio upių ruožuose, kuriuose nėra įrengtų signalinių ženklų, o tokių ženklų Atmatos upėje įrengta nėra“, - teigė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.