Hibridinis karas be kulkų: cigarečių kontrabanda, kuri ardo Europos sienas - Lietuva ir Latvija – „skylės tvoroje“
(1)Neteisėtos cigarečių imperijos anatomija: kaip Baltarusija ir Rusija užtvindo Europą kontrabanda
Lenkijos teisėsauga kartais sulaiko didžiules nelegalių cigarečių siuntas, tačiau šie pavieniai atvejai – tik menka dalis milžiniško šešėlinio tinklo, kuris pastaraisiais metais veikia vis agresyviau.
Kontrabanda iš Baltarusijos, Rusijos ir Azijos tapo ne tik kriminaliniu verslu, bet ir vienu svarbiausių hibridinio karo įrankių prieš Europos Sąjungą.
Tai – daugelį metų ekonominius nusikaltimus tiriantis ekspertas, su kuriuo Gazeta Wyborcza kalbėjosi anonimiškai, pavadino „visiškai institucionalizuotu mechanizmu, kurio paskirtis – silpninti ES ekonomiką ir finansuoti režimus Rytuose“.
Baltarusijoje pagaminama daugiau, nei jos gyventojai pajėgia surūkyti
Oficialiai baltarusiai per metus surūko apie 18 mlrd. cigarečių. Tačiau šalyje pagaminama 25–28 mlrd. vienetų – akivaizdu, kad likutis „dingsta“ užsienyje.
Pagrindinis srautas atkeliauja iš dviejų didžiausių fabrikų Gardine ir Minske, veikiančių režimo aplinkoje.
Gardino gamykla, pasak šaltinių, priklauso ne kam kitam, o prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnui Viktorui.
Tai reiškia, kad nelegalios cigaretės tampa ne tik kriminalų pajamų šaltiniu – jos tiesiogiai finansuoja autoritarinę valdžią.
Kontrabandininkams įsigyti produkciją – nesunku, jei turi tinkamų ryšių.
Be KGB ar kriminalinės žvalgybos rekomendacijų į „uždarą ratą“ pakliūti beveik neįmanoma.
Tiems, kurie bando veikti savarankiškai, dažnai sufabrikuojami kaltinimai – nuo „neteisėtai įvežtų ikonų“ iki kitų pretekstų.
Korumpuotos sienos, „dangstiniai kroviniai“ ir milijoniniai kyšiai
Ilgą laiką cigaretės iš Baltarusijos į Lenkiją patekdavo tiesiogiai – per Terespolį, Hrebenne ar Dorohuską. Šiandien šie maršrutai ištuštėję, bet ne todėl, kad kontrabandos neliko. Pasikeitė metodai.
Prieš kelerius metus, anot pašnekovo, „vieno sunkvežimio praleidimas kainavo daugiau nei 100 tūkst. eurų“. Paprastai vienu metu pravažiuodavo keturi tokie.
2023 m. Lenkijoje net aštuoni muitinės pareigūnai buvo apkaltinti kyšininkavimu, o valstybės nuostoliai siekė beveik pusę milijardo zlotų.
Nors pasieniečių rotacija ir griežtėjanti kontrolė apsunkino situaciją, tranzitas persikėlė į kitur – į geležinkelį.
Tūkstančiai vagonų kasdien kirto Lenkijos–Baltarusijos sieną, neįskaitant tik dalies jų.
Tik maža dalis krovinių patenka į skenerius, o didelė jų dalis naudojama Šilko keliui – tarptautinei prekybai su Kinija, kurios Europa sustabdyti negali.
Lietuva ir Latvija – „skylės tvoroje“
Eksperto teigimu, Baltijos šalys – patogus koridorius kontrabandininkams.
Lietuva – „nepakankamai griežta“, o Latvija – „viena didelė skylė“, kurioje esą ypatingai stiprios rusų įtakos struktūros. Pastaroji, jo vertinimu, visiškai nepajėgia suvaldyti procesų.
Per šias šalis cigaretės pasiekia Lenkiją nacionaliniu keliu Nr. 8.
Budzisko pasienyje veikia skeneris, bet jis gali patikrinti vos kelis sunkvežimius per dieną, kai per parą pravažiuoja iki 2000 transporto priemonių. Skaičiai – akivaizdžiai ne proporcingi.
O dar yra Latvijos uostai – Ryga ir Ventspilis, kuriais naudojamasi kaip patogia „vartų sistema“ į ES.
Prekės toliau keliauja į Vokietiją arba Lenkiją, jau kaip tariamai legalių įmonių pristatymai tarp ES šalių.
Uostai – juodojo pasaulio ekosistema
Gdynėje ir kitose Lenkijos uostuose situacija dar sudėtingesnė.
Dalis pakrantės įmonių yra susijusios su Kinijos kapitalu, o uostų veikla, pasak eksperto, yra „visiškai atskira subkultūra, kurios iš išorės nesuprasi“.
Muitinė tik teoriškai deklaruoja, kad gali tikrinti 1 % konteinerių. Realus skaičius – gerokai mažesnis.
Kontrabandininkai apskaičiuoja net konteinerio svorį: pilnas cigarečių konteineris sveria 15–17 tonų, tad pakanka nedidelės anomalijos, kad įgudęs pareigūnas suprastų, jog krovinys įtartinas. Bet tam reikia laiko, o jo nuolat trūksta.
Įprastas kontrabandos modelis:
– cigaretės pagaminamos Kambodžoje ar kitose Azijos šalyse;
– vieno konteinerio kaina – ~100 tūkst. dolerių;
– dokumentai „perrašomi“ Tailande ar Singapūre;
– į ES jos patenka kaip legali prekė;
– pelnas – iki 4 mln. dolerių už konteinerį.
Elektroninių cigarečių bumas: nuo Kinijos iki Lenkijos prekybos centrų
Jei tradicinė cigarečių kontrabanda yra sena istorija, elektroninių cigarečių rinka – naujasis „aukso grynuolis“.
Keli pastarieji metai Lenkijoje buvo visiškai nevaldomi:
– skysčiai nebuvo apmokestinti iki 2020 m.;
– žymėjimo įranga privaloma tik nuo 2025 m.;
– elektroninių cigarečių internetinė prekyba – draudžiama, tačiau klestėjo tūkstančiai nelegalių e-shopų.
Šią rinką, anot šaltinio, kontroliavo Rusijos ir Lenkijos nusikalstamos grupuotės, glaudžiai susijusios su FSB ir rusų mafija.
Modelis paprastas:
– legali įmonė importuoja 10 konteinerių iš Šendženo;
– pusė įforminami legaliai, pusė keliauja per Slovakiją („juodąją skylę“ be akcizo kontrolės);
– furgonais prekės grįžta į Lenkiją ir parduodamos kioskuose bei laikinosiose parduotuvėse.
Balionai, dronai ir tikroji problema
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė balionai ir dronai, pernešantys kontrabandą.
Tačiau ekspertas pabrėžia: tai – tik „teatras“, skirtas nukreipti pareigūnų dėmesį.
Metinė tokių skrydžių apimtis – tik pusantro sunkvežimio krovinys.
Tikroji problema – tuo metu nepastebimai kertami kroviniai geležinkeliu, uostais ir keliais.
Kontrabanda – hibridinio karo dalis
Pasak šaltinio, Rusija ir Baltarusija sąmoningai naudoja nelegalių cigarečių srautą kaip priemonę destabilizuoti ES rinką.
Tai duoda režimams pajamų, silpnina Europos biudžetus ir užverčia institucijas neįveikiama problema.
„Tai karas be šūvių,“ – sako pašnekovas. – „Daug pavojingesnis, nei žmonės supranta.“
Kas laukia toliau?
Kol karas Ukrainoje tęsiasi, cigarečių srautai iš šios šalies yra sumažėję. Tačiau po karo, ekspertų nuomone, Ukraina gali vėl tapti vienu didžiausių šešėlinės prekybos centrų.
„Kol politikai apie tai net nesusimąsto, kontrabandininkai jau ruošiasi kitam etapui,“ – konstatuoja pašnekovas.
GAZETA WYBORCZA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą