Į Žemaitiją grįžo banditų laikai: padegėjų pėdsakai veda į Airijoje veikusią lietuvių grupuotę

Plungiškis M.Kaunas, gesindamas Adolfo Jucio gatvėje šalia daugiabučio, kuriame gyvena, liepsnojantį savo automobilį „Audi A7“ nežinojo ką ir manyti. Kas tai – kerštas, rūstus įspėjimas ar gatvėse slampinėjančių chuliganų išpuolis?

Rajono savivaldybės administracijos vadovas pats tapo nusikaltimo liudininku – prieš vidurnaktį namo kieme pastebėjo du vyrus, įtartinai besisukiojančius prie apynaujo „Audi A7“.

Paskui vyrai ant variklio dangčio šliūkštelėjo kažkokio skysčio ir jį padegė.

Liepsnų apimtą 17–18 tūkst. eurų vertės automobilį pro langus iš savo balkonų matė ir kiti daugiabučio gyventojai.

M.Kaunas su kaimynais išbėgo į kiemą ir numalšino ugnį. Apie incidentą pranešta policijai, tačiau padegėjai spėjo pasprukti. Po kurio laiko visi buvo sugauti ir patupdyti už grotų.

Airijoje įkliuvo su heroinu

Pernai buvo sulaikytas pirmas tyčiniu padegimu įtariamas asmuo – niekur nedirbantis 38 metų Klaipėdos rajono gyventojas Vitalijus Novokreščenovas.

Šis policijai nekart įkliuvęs vyriškis anksčiau teistas už vagystes, turto sunaikinimą ar sugadinimą, už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą.

Prieš penkerius metus V.Novokreščenovas įkliuvo Šiaurės Airijoje – vos tik atvykęs į šią šalį po mėnesio buvo sučiuptas su narkotikais. Pas jį aptikta apie 100 nedidelių pakelių su heroinu.

Narkomanu apsimetęs vyras iš pradžių išsisukinėjo – airiams aiškino narkotikų įsigijęs sau, bet paskui prisipažino jais prekiavęs.

Sulaikytas ir bendrininkas

Belfasto karališkasis teismas V.Novokreščenovą už heroino laikymą, turint tikslą jį parduoti, įkalino 2 metams ir 3 mėnesiams. Atlikęs bausmę vyras buvo išsiųstas į Lietuvą.

Grįžęs namo V.Novokreščenovas vėl įsivėlė į nusikalstamą veiklą ir buvo suimtas. Šiuo metu jo laisvė laikinai apribota ir dėl kitų policijos tiriamų nusikaltimų.

Padegimu įtariamam V.Novokreščenovui skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Tiriant M.Kauno automobilio padegimo bylą vasarį sulaikytas dar vienas įtariamasis – taip pat niekur nedirbantis Klaipėdos rajono gyventojas 28 metų Egidijus Šlioža.

Šis bedarbis irgi žinomas teisėsaugai – anksčiau teistas už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimą, sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, narkotikų laikymą.

E.Šlioža paleistas į laisvę pritaikius švelnesnes sankcijas – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nuolat registruotis policijos įstaigoje. Iš vyro paimti asmens dokumentai.

Kėsinosi sunaikinti turtą

Padegėjai veikiausiai iš anksto rengėsi nusikaltimui – įsigijo degiojo skysčio, nusibeldė į Plungę. Vienas jų kieme apipylė M.Kauno automobilį, o kitas jį padegė.

Žmonėms pastebėjus liepsnas ir jas numalšinus „Audi A7“ smarkiau nenukentėjo – apdegė tik variklio dangtis. Remonto išlaidas savininkui atlygino draudimo bendrovė.

Sužinojęs, kas galėjo kėsintis į jo turtą, M.Kaunas tvirtino visiškai pasitikįs policija: „Aš sulaikytų vyrų nepažįstu, niekur jų nemačiau, mūsų keliai nebuvo susikirtę.“

Įrodžius, kad bendrininkai kėsinosi visuotinai pavojingu būdu sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, jiems grėstų areštas, bauda, laisvės apribojimo arba atėmimo iki 5 metų bausmė.

E.Šliožą dar prislėgė įtarimai dėl kito nusikaltimo – per incidentą peiliu buvo sužalotas žmogus.

Atpažino padegėjų braižą

Anksčiau daug metų dirbęs Telšių apskrities priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistemoje M.Kaunas neabejojo, kad į jo šeimos turtą kėsinosi ne išdykę paaugliai, o įgudę nusikaltėliai: „Pats narpliodavau tokius nusikaltimus.

Nustatyti padegėjus nelengva – jie veikia prisidengę tamsa, ugnis dažniausiai sunaikina visus pėdsakus. Veikiausiai užpilta benzino ir dyzelino mišinio – lipnus skystis ilgiau išsilaiko ant paviršių.“

Plungės savivaldybės administracijos vadovas po išpuolio nesijautė ramus. Kas iš to, kad matė padegėjus? Galėjo tik spėlioti, ar jie veikė savo valia, ar vykdė kieno nors užsakymą.

Nukentėjusysis jokių atvirų ir slaptų grasinimų, kategoriškų reikalavimų nesulaukė, aštresnių konfliktų ir susikirtimų darbe neprisiminė.

„Anksčiau banditai lupo duokles, niokojo jiems neįtikusių žmonių turtą. Negi į Lietuvą sugrįžta laukinis kapitalizmas?“ – stebėjosi 38 metų Plungės valdininkas.

Nuvylė konkurso rezultatai?

M.Kaunas neatmetė, kad kas nors galbūt ir nepatenkintas savivaldybės sprendimais, abejoja viešųjų pirkimų konkursų rezultatais, tačiau konkrečių asmenų ir situacijų nenurodė.

Administracijos vadovo nuojauta neapgavo – 37 metų K.Klemauskas, irgi įtariamas padegimo organizavimu, galėjo būti nepatenkintas Plungės savivaldybės administracijos veikla.

Šis vyras vadovavo vienai automobilių remonto įmonei šalia Plungės. Jis dalyvavo savivaldybės paskelbtame paslaugų pirkimo konkurse. Tačiau nugalėtoja buvo pripažinta kita įmonė.

Apskundęs teismui konkurso rezultatus K.Klemauskas pralaimėjo civilinę bylą. Jo įmonė įpareigota padengti savivaldybei iki 10 tūkst. eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos kriminalistų vadovo Valdo Narutavičiaus teigimu, įtarimai galimiems „Audi A7“ padegėjams pateikti surinkus pakankamai duomenų apie įžūlų išpuolį: „Vienas motyvų – K.Klemauskui nepalankūs Plungės rajono savivaldybės sprendimai.“

Trijulė susitiks teisme

K.Klemausko nereikėjo ieškoti – jau anksčiau jis buvo suimtas ir uždarytas į tardymo izoliatorių dėl kitų inkriminuotų nusikaltimų Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Didelės apimties ikiteisminiame tyrime K.Klemauskui pažerta įtarimų dėl narkotikų, pinigų plovimo, prekybos žmonėmis organizavimo, dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Padegimu įtariami V.Novokreščenovas ir K.Klemauskas nėra svetimi žmonės – priskiriami tai pačiai nusikalstamai grupuotei, kurios lyderiu įvardijamas plungiškis autoserviso savininkas.

Nuo 2015 metų Europos Sąjungos erdvės šalyse veikusi lietuvių narkotikų platintojų ir prekeivių žmonėmis gauja demaskuota bendromis mūsų šalies kriminalistų ir Europolo pastangomis. Gaujos nariai plaudavo svetur nelegaliai įgytus pinigus, investuodavo juos Lietuvoje – pirko nekilnojamąjį turtą, verslo objektus.

Tautiečius vertė gatvėse pardavinėti heroiną

Alfonsas Motuzas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas:

„Pernai demaskuota tarptautinė gauja, su kuria siejamas K.Klemauskas ir V.Novokreščenovas, Šiaurės Airijoje, Didžiojoje Britanijoje dideliu mastu platino narkotikus, plovė pinigus. Nusikaltėliai išnaudojo į šias šalis iš Lietuvos atgabentus socialiai pažeidžiamus, apkvailintus, darbo negalinčius susirasti žmones.

Per kratas užsienyje ir Lietuvoje rasta daugiau kaip 136 tūkst. eurų ir 12 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Areštuoto turto vertė siekia 700 tūkst. eurų.

Pagal Europos arešto orderius 8 lietuviai sulaikyti Airijoje, du – Lietuvoje. Iš viso sulaikyta 18 tarptautinio organizuoto nusikalstamo susivienijimo narių. Jiems paskirta sankcija – suėmimas.

Įtarimai dėl nusikalstamos veiklos pateikti ir K.Klemauskui, ikiteisminiame tyrime jis įvardijamas kaip gaujos lyderis. Šio anksčiau neteisto plungiškio ir kitų suimtųjų nuosavybės teisės apribotos.

Pirmosios žinios apie lietuvių gaują mus pasiekė prieš 6 metus. Jos nariai buvo pasiskirstę pareigomis – vieni tiekė narkotikus, kiti buvo atsakingi už platinimą, prižiūrėjo kvaišalų pardavėjus. Nusikaltėliai išnaudodavo į užsienį išvežtus Lietuvos piliečius – vertė juos platinti narkotines medžiagas, dažniausiai heroiną. Airijos gatvėse kvaišalus pardavinėjo 65 užverbuoti lietuviai.

Gauja ieškojo anksčiau teistų asmenų, bedarbių – įvilioti į tinklą lietuviai patekdavo į vergovę: gatvėse už menką užmokestį pardavinėjo heroiną, buvo kontroliuojami, baudžiami.

Didesnę dalį uždarbio susišlavę vadeivos legalizuodavo nešvarius pinigus – pirko brangius juvelyrikos dirbinius, butus, žemės sklypus, automobilius, statybos ir remonto, paslaugų įmones.

Nusikalstamą verslą sukę užsienio šalyse nusėdę lietuviai emigrantai palaikė ryšius ir su airių gaujomis. Dauguma suimtų Lietuvos piliečių užsienyje teisti už įvairius nusikaltimus.

Airijoje ilgokai gyvenęs K.Klemauskas pastaruoju metu daugiau laiko praleisdavo Lietuvoje – rūpinosi iš nusikalstamos veiklos įgytų pinigų legalizavimu gimtuosiuose kraštuose.

Narkotikų prekeivių sindikatas buvo demaskuotas sutelktomis trijų ES valstybių policijos ir tarptautinių teisėsaugos institucijų pastangomis.

Pirmąkart tokiai operacijai vadovavo Hagoje įkurtas tarptautinis koordinavimo centras. Lietuvoje į ją buvo įtraukta apie šimtą pareigūnų.“