Kazys Jonaitis

Iki gyvos galvos kalėti turintis Pakelių maniakas kelia abejonių: dar ne per senas laisvei? (1)

Garsiausiu XXI a. Lietuvos serijiniu žudiku laikomas Kazys Jonaitis dėl keturių merginų išžaginimo ir trijų aukų nužudymo turėtų kalėti iki pat mirties. Tačiau garbaus amžiaus sulaukęs vyras bando įrodyti, kad pasikeitė, stengiasi atsikratyti viduje tūnančio blogio ir daugiau jokių nusikaltimų nedarys, todėl mirties turėtų laukti ne už grotų, o laisvėje.

2003 m. sausį už seriją seksualinių nusikaltimų, vagystę ir nužudymus kalėti iki mirties su viso turto konfiskavimu nuteistas K. Jonaitis už grotų jau praleido daugiau nei 20 metų. Tai – pagrindas prašyti teismo sušvelninti paskirtą bausmę ir pakeisti ją terminuota laisvės atėmimo bausme.

Pirmąsias pergales žudikas jau pasiekė – Pravieniškių pataisos namai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu, kuriuo siūloma sudaryti K. Jonaičiui galimybę išeiti į laisvę dar esant gyvam.

Nors pataisos namai mano, kad Pakelių maniako pravardę turinčiam kaliniui yra pagrindas parodyti tam tikrą malonę, teismai laikosi kitokios nuomonės.

Kauno apygardos teismas spalio pabaigoje pataisos namų teikimą atmetė ir nurodė, kad šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, jog sutrumpinus nuteistajam jam paskirtos bausmės laiką būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lapkričio 30 d. tokią pačią išvadą pateikė Lietuvos apeliacinis teismas, į kurį dėl tariamos neteisybės kreipėsi K. Jonaitis. Anot teismo, kurio verdiktas jau nėra skundžiamas, serijiniam žudikui šiuo metu nėra galimybės džiaugtis laisve.

Tačiau netrukus nuteistasis galės bandyti iš naujo pakartoti išėjimo į laisvę procedūrą.

Šventasis

Skundą dėl neparankaus Kauno apygardos teismo sprendimo surašęs K. Jonaitis kaltino žiniasklaidą, pataisos namų administraciją, taip pat tikino visiškai atsižadėjęs blogio.

Žudikas taip pat skundėsi, kad, nebūdamas teisininku, nesuprato, jog negalės dėl savo padėties pasisakyti Kauno apygardos teisme, kai buvo nagrinėjamas pataisos namų teikimas – teismas šį teikimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tiesiogiai nebendraudamas su proceso dalyviais.

Skunde K. Jonaitis teigė, kad, prieš Kauno apygardos teismui ėmus nagrinėti jo situaciją, 2021 m. spalio 22 d. spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame jis buvo apibūdintas itin neigiamai ir įžeidžiančiai.

Pasak nuteistojo, šis straipsnis buvo grindžiamas vien išgalvotais, niekuo nepagrįstais argumentais ir skirtas tam, kad būtų suformuota neigiama teismo nuomonė apie jį prieš klausimo dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme svarstymą.

K. Jonaitis taip pat nurodė, kad visos jam pataisos namuose paskirtos nuobaudos buvo skirtos tik dėl to, kad jis tapo neteisėtų įkalinimo įstaigos darbuotojų veiksmų, sukėlusių kito kalinio mirtį, liudytoju.

Kartu Pakelių maniakas teigė, kad neatpažįstamai pasikeitė – rūpinasi savo dvasiniu ugdymu, keičiasi savo vidumi, pakeitė savo elgesį, „viską apgalvojo ir padarė tinkamas išvadas“, daug laiko skiria maldoms, „siekia būti doru, sąžinės žmogumi ir atmesti blogį, atsikratyti, nugalėti jį savyje“.

Vyras taip pat nurodė, kad, pataisos įstaigos administracijai leidus, įsigijo armoniką, siekia atkurti turėtus įgūdžius ir taip prisidėti prie saviugdos.

Skundą pateikęs K. Jonaitis ėmėsi ir psichologiškai nelengvų žingsnių – pasižadėjo, kad daugiau niekada nenusikals, nenusižengs įstatymo reikalavimams, taip pat nurodė pripažįstantis savo kaltę, besigailintis dėl įvykdytų nusikaltimų ir nukentėjusiesiems sukelto skausmo, jų atsiprašantis.

Per senas laisvei?

Archyvų nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas K. Jonaičio pažadus vertino kritiškai.

Anot teisėjų, formaliai pagrindas Pakelių maniakui sudaryti galimybę kada nors išvysti laisvę yra, tačiau vien formalaus pagrindo neužtenka – nuteistasis vis dar turi aukštą pakartotinio nusikalstamumo riziką, o jo pripažinimai dėl padarytų nusikaltimų vertintini kaip galimai manipuliatyvūs; 2020 ir 2021 m., atliekant vertinimus, K. Jonaitis toli gražu nepripažino padarytų nusikaltimų.

Bylos metu taip pat kilo abejonių, ar Pakelių maniakas dar apskritai pajėgtų integruotis, išėjęs į laisvę.

Pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresnioji psichologė pateikė duomenis, kad K. Jonaitis dažnai išgyvena nuotaikų svyravimus, patiria nerimo ir įtampos jausmus, jo socialiniai įgūdžiai silpni, bendravimas su kitais paviršutiniškas.

Anot psichologės, matyti akivaizdūs nuteistojo asmens bruožai, trukdantys jo resocializacijai mažiau struktūruotoje aplinkoje.

Kartu pabrėžta, kad pats K. Jonaitis pataisos namų administracijai teigė negalintis gyventi bendrabučio tipo patalpose su kitais nuteistaisiais dėl galimų konfliktų.

Nors Pakelių maniakas už grotų išties ėmė dažniau lankytis pas atvykstančius dvasininkus, netgi ėmė mokytis dailidės amato, anot teisėjų, konfliktiška K. Jonaičio asmenybė kelia daug abejonių, ar serijinis žudikas sugebės pritapti laisvėje.

Jaunas merginas prievartavo ir žudė

 

XXI a. pradžioje Pakelių maniaku praminto K. Jonaičio istorija būdavo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir TV ekranuose rodomiausiu laiku.

2000 m. Lietuvoje prasidėjo mįslingų nusikaltimų banga – dingo kelios merginos, keliavusios autostopu.

Vėliau kelių merginų kūnai buvo rasti pririšti prie medžių miškingose vietovėse – jos buvo itin žiauriai nužudytos, o prieš mirtį prievartautos.

Galiausiai paaiškėjo, kad mįslingasis žudikas – K. Jonaitis, jau prieš tai teistas už žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kaip paaiškėjo, žudikas aukas rinkdavosi kelyje – pavėžėdavo mašinas stabdžiusias merginas, tačiau veždavo jas ne namo, o į mirtį.

Vyras buvo sučiuptas 2001 m., nuteistas dėl keturių merginų išžaginimo ir trijų nužudymo.

2003 m. sausį K. Jonaitį Vilniaus apygardos teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos, taip pat buvo nutarta konfiskuoti visą Pakelių maniako turtą.

Palyginus su merginomis esanciomis kapuose ,00 jis yra tik laisveje, ar palyginus su kitomis sutraumuotomis merginomis,siltai sedi ir sedek
As, 2021-12-02 22:56
Sidebar placeholder