Iš taikos į chaosą: muzikos festivalis, kuris virto košmaru

Festivalis į kurį susirinko daugiau nei 200 000 žmonių, baigėsi trimis mirtimis, tūkstančiais sužeistųjų, dešimtimis padegimų, mažiausiai keturiais išžaginimais ir šimtamilijoniniais nuostoliais. 

Tai, kas turėjo būti muzikos ir vienybės švente, virto laukiniu eksperimentu be taisyklių, kuriame žmogaus orumas, saugumas ir pagarba išnyko.

Pasibaigus festivaliui, liko tik išniekinta aplinka, smarvė, šiukšlės ir degėsiais virtusi utopija.

Nuogumas, narkotikai ir anarchija

Festivalio atmosfera greitai peržengė ribas tarp laisvės ir destrukcijos. Dalis dalyvių vaikščiojo visiškai nuogi, išsidažę kūnus dažais, purvu ar net ekskrementais, manydami, kad tai – „Woodstocko dvasia“. Tačiau šįkart laisvė virto anarchija.

Intensyvus narkotikų ir alkoholio vartojimas dar labiau skatino nekontroliuojamą elgesį – daugelis buvo apsvaigę, praradę savitvardą ir elgėsi agresyviai. Trūko medicininės pagalbos – tūkstančiai žmonių perkaisdavo, nualpdavo, dalį ištiko dehidratacija ar net haliucinacijos.

Tai, kas turėjo būti muzikos ir vienybės šventė, virto laukiniu eksperimentu be taisyklių, kur žmogaus orumas, saugumas ir pagarba buvo dugne.

Iš taikos simbolio – į degančią apokalipsę

Woodstock ’99 turėjo būti pagarbus originaliojo 1969-ųjų festivalio atkartojimas. Tačiau šįkart viskas virto chaotišku ir pavojingu festivaliu. 

Vietoje žinutės apie „taiką, meilę ir muziką“ žiūrovai išvydo žiaurų kapitalizmo, blogo planavimo ir agresijos derinį.

Renginio vieta – buvusi Griffiss oro pajėgų bazė Romoje, Niujorko valstijoje – karštis, betonas, jokio pavėsio.

Vandens trūkumas, maistas brangus, daugybė nemokamų vandens punktų neveikė ar buvo sugadinti.

Įtampa didėjo – o muzikinė programa (Korn, Limp Bizkit, Buckcherry) dar labiau ją kaitino.

Viskas byrėjo – ir pažodžiui, ir perkeltine prasme

Griuvo ne tik fizinė infrastruktūra – griuvo ir pasitikėjimas renginio idėja. Dalis žurnalistų buvo priversti bėgti iš įvykio vietos. 

Po finalinio vakaro pasirodymo kilo gaisrai, buvo deginami sunkvežimiai, niokojama įranga. 

Organizatoriai prarado kontrolę. „Taikos tvora“, kuri turėjo sulaikyti minias, buvo sulaužyta ir suplėšyta – su ja vėliau minia kūreno laužus.

Seksualinis smurtas ir bejėgė apsauga

Festivalyje buvo pranešta apie mažiausiai keturis išžaginimus, tačiau liudininkai kalbėjo apie daugiau nei penkis grupinius išžaginimus, kurie juos matė.

Dalis pareigūnų buvo nubausti už nederamą elgesį – fotografavimąsi su nuogomis moterimis, ar leidimą plauti jų tarnybines mašinas apsinuoginusioms dalyvėms.

Organizatorių komentarai šokiravo. Pagrindinis organizatorius John Scher teigė:

„Daug moterų pačios buvo be viršutinių drabužių. Jeigu kažkas palietė jų krūtis – tai tikėtina. Ką aš galėjau padaryti?“ Tai sukėlė milžinišką pasipiktinimą.

Finalinė liepsna

Festivalio kulminacija įvyko per „Red Hot Chili Peppers“ koncertą, kai grupė pasirinko atlikti dainą „Fire“. Prieš dainos pradžią grupė išdalino visiems žiebtuvėlius, kad sukurtų jaukią atmosferą. Tačiau žmonės po atliktos dainos pradėjo viską deginti.

Festivalio teritorijoje degė dešimtys laužų, kilo dūmai, tvyrojo chaosas. Scenos ir prekybos vietos buvo nusiaubtos. 

Kai kurie festivalio savanoriai iš apsaugos net nusivilko savo „Peace Patrol“ marškinėlius ir prisidėjo prie riaušių.

Atsakomybė, kuri niekada taip ir nebuvo prisiimta

John Scher ir po kelių dešimtmečių neigia esmines problemas. Jis tvirtina, kad dauguma dalyvių „puikiai praleido laiką“, o kaltę suverčia „keletui tūkstančių chuliganų“. 

Jis taip pat tikino, kad tualetus turėjusi aptarnauti įmonė tiesiog nepasirodė, o žmonės patys sugadino vandens punktus. Tačiau ekspertai nesutinka: problemos buvo sisteminės – planavimo, infrastruktūros, saugumo.