Kariuomenės kuopos budėtojo išteisinimas dėl kario terorizavimo – pagrįstas

LAT antradienį pranešė, kad kasaciniu skundu prokuroras prašė apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.  

Karys pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl smurtinių veiksmų prieš pavaldinį – už tai, kad tyčia vieną kartą smogė ir taip sukėlė fizinį skausmą. Jis taip pat buvo nuteistas dėl kario terorizavimo, kuris pasireiškė pravardžiavimu ir kitokiu psichinės prievartos naudojimu.

LAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymėjo, kad visi Lietuvos kariai už drausmės pažeidimus atsako pagal Kariuomenės drausmės statutą. 

Todėl, sprendžiant dėl karių atsakomybės už nusikalstamas veikas, pirmiausia reikia vertinti, ar jų veiksmai nepatenka į Kariuomenės drausmės statuto taikymo ribas. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo svarbu tinkamai įvertinti veikų pavojingumą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje atliktas veiksmas – vienas sudavimas delnu per kaklą – nepasiekė pavojingumo, pakankamo baudžiamajai atsakomybei dėl smurtinių veiksmų prieš pavaldinį kilti. 

Tuo tarpu, siekiant inkriminuoti kario terorizavimą, turi būti nustatytas nevienkartinio pobūdžio, sistemingas elgesys.

LAT vertinimu, kuopos budėtojo veiksmai ir žodžiai savo turiniu ir išraiškos būdu sukėlė neigiamų, nemalonių emocijų pavaldžiam kariui, tačiau tai negali būti laikoma kario teorizavimu ir vertinama kaip nusikaltimas, nurodytas Baudžiamajame kodekse. 

Tokia išvada teisėjų kolegijos motyvuota tuo, kad tai buvo vienkartinis atvejis, trukęs trumpą laiką, o ne sistemingas nukentėjusiojo žeminimas.

Kartu teisėjų kolegija, vertindama susiklosčiusią situaciją, atsižvelgė ir į tai, kad tokia situacija susiklostė ne kuopos budėtojui siekiant žeminti pavaldų karį, supriešinant save su juo, o reaguojant į galimai netinkamą jo elgesį. 

Tai, kad kuopos budėtojas pasirinko netinkamas priemones į, kaip jis vertina, netinkamą pavaldaus kario elgesį, sudaro pagrindą svarstyti dėl jo atsakomybės ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal Kariuomenės drausmės statutą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.