Klaipėdiečiai maustė Azijos verslininkus

Vietoje pažadėtos kokybiškos medienos į užsienį iš Klaipėdos uosto konteineriuose plukdytos naudojimui netinkamos, supelijusios ir jau pūti pradėjusios lentos bei malkos.

Per mažiau nei metus dviem klaipėdiečiams tai leido į kišenes susižerti kelis šimtus tūkstančių eurų.

Su finansiniais nusikaltimais kovojantys pajūrio teisėsaugininkai baigė narplioti baudžiamąją bylą, iškeltą dviem uostamiesčio gyventojams. Prieš Klaipėdos apygardos teismą stos 29 ir 51 metų klaipėdiečiai. Jie kaltinami stambaus masto sukčiavimu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, neteisėtu disponavimu svetimomis mokėjimo kortelėmis ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Griežčiausia už šiuos nusikaltimus gresianti bausmė - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai. Jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė.

Klaipėdiečiai teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė dėl nuo 2018 metų rudens iki 2019 metų vasaros pabaigos galimai darytų nusikaltimų. Teismo vyrai laukia būdami laisvėje. Pasak D. Mackevičienės, jiems skirta švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Paklausta, ar įtariamieji pripažįsta savo kaltę, prokurorė D.Mackevičienė tik šyptelėjo.

„Žinoma, kad ne“, - vakar ji sakė „Vakarų ekspresui“.

Vyresnysis kaltinamasis jau buvo žinomas finansinius nusikaltimus tiriantiems pareigūnams. Nesenai nuteistas už beveik analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau nuosprendį apskundė, tad pastarasis dar nėra įsiteisėjęs.

Nesąžiningų lietuvių taikiniu tapo Azijos verslininkai. Jų apgaudinėjimui naudotos dvi bendrovės, registruotos Panevėžio ir Šilutės rajonuose. Kaltinamieji užsienio įmonėms siūlė įsigyti medienos. Įtarimų tai nesukėlė, nes minėtos bendrovės tuo ir užsiiminėjo. Be to, potencialiems klientams, siekiant įrodyti pasiūlymų rimtumą ir tikroviškumą, siųstos ir medienos kokybę neva patvirtinančios nuotraukos.

Siekdami išlikti šešėlyje, klaipėdiečiai (faktinis ir formalus vienos įmonės vadovai) prisistatinėjo Baltarusijos piliečio, kuris neva buvo tikrasis vienos iš bendrovių vadovas, vardu.

Nusikalstamas planas suveikė. Ant klaipėdiečių kabliuko užkibo kelios Azijos įmonės. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad joms turėjo būti parduota per 1,8 tūkst. kubinių metrų medienos, kurios vertė pagal pateiktas sąskaitas turėjo siekti per 300 tūkst. eurų.

FNTT atstovės Modestos Zdanauskaitės teigimu, sudarydami sutartis su pirkėjais kaltinamieji, kaip įtariama, nutylėdavo esminius duomenis apie medienos kiekį, rūšį, matmenis ir kokybę. Nors klientų atstovai norėdavo gyvai dalyvauti pakraunant medieną, klaipėdiečiai visaip išsisukinėdavo ir rasdavo įvairiausių priežasčių nesudaryti jiems tokios galimybės.

Pareigūnai neabejoja, kad kaltinamieji puikiausiai žinojo, jog įsipareigojimų neįvykdys ir nepristatys sutarto kiekio, rūšies, matmenų bei kokybės medienos. Tačiau tai nesutrukdė Azijos įmonių atstovams apmokėjimui pateikti sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad parduodama mediena yra kokybiška. Apgaulės neįtarę klientai apmokėdavo pateiktas sąskaitas.

Taip mediena parduota trims Azijos įmonėms.

Iš viso pakrauti ir iš Lietuvos išgabenti 36 jūriniai konteineriai.

Klasta paaiškėjo tik juos atplukdžius į galutinį uostą. Azijiečių įsigyta mediena visiškai neatitiko ne tik rūšies ir išpjovimo reikalavimų. Ji buvo nekokybiška, netinkama naudojimui, supelijusi ir net pradėjusi pūti.

 

Dar vienai apgautai Azijos įmonei vietoje 143,3 kubinio metro medienos realiai pristatyta 126,3 kubinio metro. Tokia pati sukčiavimo schema panaudota parduodant eglės rąstus. Pagal sutartį, Aziją turėjo pasiekti per 1,5 tūkst. kubinių metrų rąstų, kurių bendra vertė viršijo 170 tūkst. eurų. Užsakovams išsiųsta sąskaita apmokėjimui bei visi kokybę nurodantys dokumentai, nors, įtariama, kaltinamieji žinojo, kad sutartų standartų medienos pristatyti negalės.

Neįtardami apgaulės užsieniečiai apmokėjo sąskaitą faktūrą. Mediena pakrauta ir išgabenta 45 jūriniais konteineriais. Laivui su jais prisišvartavus Azijos jūrų uoste nustatyta, kad atplukdyti beržo ir eglės rąstai neatitinka matmenų ir medienos kilmės.

Klaipėdiečiai „sukosi“ ne tik apgaudinėdami užsienio verslininkus. Jiems teks atsakyti ir už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Įtariama, kad vienas jų iš banko gavo vienai bendrovei priklausančias banko korteles, nors su ta įmone nebuvo susijęs.

Pasinaudodami šiomis banko kortelėmis vyrai per nepilnus metus Klaipėdoje ir Šiauliuose galimai išgrynino beveik 40 tūkst. eurų, jų nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pat neįnešė į bendrovės kasą.

Vienam iš bendrininkų pateikti kaltinimai ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtariama, kad jis galėjo paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat, siekdamas pagrįsti tikrovės neatitinkančias operacijas, galėjo panaudoti kitų įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras.