Belgrade laidojamas karo nusikaltėlis Ratko Mladičius

R. Mladičius mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, Hagoje atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio karą Bosnijoje.

Gedintys žmonės nuo 7 val. ryto plūdo į Šv. Luko bažnyčią Belgrade pagerbti jo atminimo. Daugelis bučiavo uždarytą R. Mladičiaus karstą, Serbijos stačiatikių kunigai skaitė maldas.

Minioms plūstant, policija uždarė aplinkines gatves, daugelis gedėtojų vilkėjo R. Mladičių šlovinančius marškinėlius. Netoliese buvo iškabintos Serbijos vėliavos, kitoje gatvės pusėje išskleistas didžiulis transparantas su užrašu, kuriame dėkojama „motinai, pagimdžiusiai didvyrį, kad sugrąžintų serbams šlovę“.

R. Mladičiaus kūnas penkias valandas bus pašarvotas bažnyčioje, vėliau vyks ceremonija ir procesija į netoliese esančias kapines.

Karstas ketvirtadienį vyriausybės lėktuvu buvo nuskraidintas į Serbiją, apdengtas nacionalinėmis vėliavomis ir pasitiktas su karine pagarba.

Jį vežant iš oro uosto, ant greitkelių viadukų susirinko daugiausia jauni vyrai. Jie nešė R. Mladičių pagerbiančius plakatus ir uždegė signalines raketas, kai kurie policijos pareigūnai sveikino vilkstinę.

Neigiama reakcija

Europos Sąjungos plėtros komisarė Marta Kos atšaukė būsimą vizitą į Serbiją ir sakė, kad toks jo šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas kelias į Europos Sąjungą.

Bosnijos trinarės prezidentūros pirmininkas Denisas Bečirovičius pareiškė, jog tai rodo „Serbijos vadovybės tapatinimąsi su vienu baisiausių žudikų Europos istorijoje.

„Tai turi nenumatytų padarinių viso regiono ateičiai“, – penktadienį feisbuke parašė jis.

R. Mladičiaus karo laikų žiaurumai byrant buvusiai Jugoslavijai tarptautinėje žiniasklaidoje pelnė jam pravardę „Bosnijos skerdikas“.

1992–1995 m. kare žuvo apie 100 tūkst. žmonių, 2,2 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

R. Mladičius buvo Bosnijos serbų vadovybės karinis lyderis kartu su buvusiu Jugoslavijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir Bosnijos serbų lyderiu Radovanu Karadžičiumi.

Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas jį nuteisė už genocidą dėl 1995 m. Srebrenicos žudynių, kai Bosnijos serbų pajėgos JT saugomoje saugioje zonoje nužudė apie 8000 Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų.

Šis žiaurus nusikaltimas buvo didžiausios skerdynės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Fadila Efendic, per žudynes Srebrenicoje netekusi sūnaus ir vyro, sakė, kad jai skaudu „žinoti, jog jo idėjos nemirė“.

R. Mladičius taip pat buvo nuteistas už Bosnijos musulmonų ir kroatų persekiojimą ir prievartinį išvarymą, civilių terorizavimą per Sarajevo apgultį ir JT taikdarių paėmimą įkaitais per NATO oro antskrydžius 1995 metais.

Laiko didvyriu

R. Mladičius buvo suimtas 2011 m., praėjus 16 metų po pirmųjų kaltinimų, ir 2021 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos po devynerius metus trukusio teismo proceso.

Nepaisant nuosprendžių, kai kurie serbai vis dar laiko jį didvyriu, ypač Bosnijos serbų valstybėlėje Serbų Respublikoje, kur jo mirtis buvo paminėta budėjimu ir susibūrimais. Daugelis šio darinio gyventojų pateikė prašymus vykti į Belgradą laidotuvėms.

R. Mladičiaus sūnus Darko, oficialiai organizuojantis laidotuves, teigė, kad „didžiuojasi savo tėvo vaidmeniu“. Šeštadienį apie 300 žmonių susirinko į R. Mladičiaus atminimo minėjimą kariniame objekte Belgrade, jį suorganizavo į atsargą išėjusių ir aktyvių Serbijos generolų asociacija.

Taip pat dalyvavo Darko ir kiti šeimos nariai, Serbijos teisingumo ministras Nenadas Vujičius ir Serbų Respublikos pareigūnai, įskaitant prezidentą Sinišą Karaną.

Per ceremoniją kalbėtojai gyrė R. Mladičiaus vaidmenį karo metu, sakė, kad jis buvo „iškili asmenybė tiek kaip žmogus, tiek kaip kareivis“.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius teigė, kad laidotuvėse turėtų dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių ir kad valstybė užtikrins, jog renginys praeitų saugiai, tačiau pridūrė pats asmeniškai nedalyvausiąs dėl ankstesnių įsipareigojimų.