Raimondas Kurlianskis

Konstitucinis Teismas imasi Kurlianskio skundo dėl Žvalgybos įstatymo

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradeda nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto buvusio šio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualųjį skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo.

„Buvom informuoti, kad posėdis vyks rašytinio proceso tvarka, buvo atsiųsti atsiliepimai į mūsų bylą, juos teikė Seimo kanceliarijos departamentas, prokuratūra, Teisingumo ministerija, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Mykolo Riomerio universitetas (MRU), Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos advokatūra“, – Eltai posėdžio išvakarėse sakė R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius.  

Šiuo metu R. Kurlianskis atviro tipo kalėjime atlieka jam teismo nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pusę bausmės jis bus atlikęs šių metų rugpjūtį. Teismai kol kas atsisako taikyti jam lygtinį paleidimą, nes, jų vertinimu, nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą dar nėra pakankamas, o požiūris į padarytas nusikalstamas veikas formalus, nuteistasis linkęs pateisinti savo elgesį.

Vykstant baudžiamosios bylos procesams įvairių instancijų teismuose R. Kurlianskis ir jo advokatai teigė, kad daugiau nei 10 metų trukęs jo sekimas buvo neproporcingas ir neteisėtas.

Kitas R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas, apeliacinės instancijos teisme ginčijęs kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumą, pažymėjo, kad prieš jo klientą, bylos duomenimis, buvo iškeltos dvi kriminalinės žvalgybos bylos. Pasak advokato, vienoje bylų naudota kitoje byloje gauta informacija, o tokie veiksmai, pasak S. Slapšinsko, pažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Advokato teigimu, VSD, taikydamas žvalgybos veiksmus, R. Kurlianskį sekė nuo 2005 iki 2018 m.

Jo manymu, tokie veiksmai buvo neproporcingi, tai sustiprina ir faktas, jog R. Kurlianskis buvo sekamas daugiau negu 10 metų, nepradedant jokio tyrimo.

Kreipdamasis į KT su individualiu skundu R. Kurlianskis prašo išaiškinti  Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo straipsnių atitinkamų dalių atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui.

R. Kurlianskis taip pat prašo išaiškinti, ar tai, kad įstatymu nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – taikymo terminas, atitinka Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Nuteistasis taip pat skundžiasi, kad įstatymu nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai ir detali jos tvarkymo, panaudojimo bei teikimo kitiems subjektams tvarka.

Teisėsauga slapta įrašinėjo R. Kurlianskio susitikimus su politikais, verslininkais, pokalbių įrašai tapo baudžiamosios bylos įkalčiais.  

Galutiniame ir neskundžiamame teismo nuosprendyje rašoma, kad koncernas „MG Baltic“ per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.

Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų. 

Bylos duomenimis, kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai. Galutiniame ir neskundžiamame verdikte konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

Nurodoma, kad korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder