Kurlianskis lieka kalėjime, prašymas dėl lygtinio paleidimo atmestas antrą kartą

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nuteistasis anksčiau į laisvę negali būti paleistas.

„Viena pagrindinių tokio sprendimo priežasčių – nepakankamai kritiškas R. Kurlianskio požiūris į padarytus korupcinius nusikaltimus. 

Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar linkęs menkinti savo atsakomybę, kai kuriuos veiksmus aiškinti kaip tuo metu įprastą praktiką ir nepakankamai suvokia šių nusikaltimų žalą visuomenei bei jos pasitikėjimui valstybės institucijomis. 

Todėl jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nelaikomi pakankamais“, – Eltai sakė Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja komunikacijai Vija Kudzienė.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

R. Kurlianskis sutiko, kad, anksčiau išėjus į laisvę, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra – tektų dėvėti apykoję. Tačiau ir tokiomis sąlygomis nuteistajam nepavyko ištrūkti į laisvę. 

Teismo dokumentuose rašoma, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, R. Kurlianskis įkalinimo įstaigoje elgiasi tinkamai, dirba, neturi drausminių nuobaudų, buvo skatintas, palaiko ryšius su šeima ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. 

Vis dėlto, teismas nusprendė, kad šių teigiamų aplinkybių dar nepakanka išvadai, jog nuteistasis gali toliau keisti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės.

„Tačiau tai savaime nereiškia, kad nuteistasis turi būti paleistas lygtinai. 

Sprendžiant šį klausimą, vertinama ne tik nustatyta rizika, bet ir nuteistojo elgesys, mąstymo bei vertybinių nuostatų pokyčiai ir požiūris į padarytus nusikaltimus“, – paskelbė Kauno apygardos teismas.

Skundai atmetę teisėjai pažymi, kad R. Kurlianskis nuteistas už penkias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba poveikiu ir papirkimu. 

Jos buvo padarytos sąmoningai, nuteistajam einant vadovaujamas pareigas ir siekiant palankių politinių sprendimų. 

Be to, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra reikšminga – kiek daugiau nei dveji metai. Jo bausmės laikas baigiasi 2029 m. gegužę.

Įvertinęs visas aplinkybes, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad R. Kurlianskio elgesio pokyčiai yra teigiami, tačiau jo resocializacijos procesas dar nėra baigtas, todėl šiuo metu nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Už grotų jau beveik trejus metus

R. Kurlianskis buvo apskundęs liepos pabaigoje priimtą Kauno apylinkės teismo nutartį. Šiam teismui buvo apskųstas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo R. Kurlianskiui.

Nuteistasis šiuo metu atviro tipo kalėjime atlieka jam teismo nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Jis jau atliko pusę jam skirtos bausmės. Šiemet lapkritį sueis treji metai, kai buvęs įtakingas verslininkas laikomas nelaisvėje.

Pernai gruodį Lygtinio paleidimo komisija nusprendė netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo.

Konstatuota, kad jis atlieka bausmę už penkis nusikaltimus, susijusius su korupcija, veikos buvo sunkios, tyčinės, sistemingos, nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala visuomenei, R. Kurlianskio veiksmais buvo sugriautas pasitikėjimas daugeliu svarbių valstybės institucijų.

Anksčiau laiko į laisvę nepaleisti ir kartu su juo toje pačioje politinės korupcijos byloje nuteisti buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis bei Vytautas Gapšys.

ELTA primena, kad 2023 m. lapkritį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys patys prisistatė į policiją, iš kur buvo išvežti į kalėjimą Kaune. 

Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų. 

Kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo galutiniame verdikte konstatavo, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

„Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose“, – nurodė LAT.

Anot kasacinio teismo, koncernas „MG Baltic“ per vieną iš savo vadovų, tai yra R. Kurlianskį, palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.

„Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo. 

Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties“, – akcentavo LAT.

Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 m. gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo, pinigai buvo paslėpti alkoholio butelio dėžutėje.