Lietuvos kalėjimų realybė: kriminalinė subkultūra ir kastų sistema - nuo „vierchų“ iki „šliapų“

Kastų sistema: nuo „vierchų“ iki „šliapų“

Ataskaitoje detaliai aprašoma įkalinimo įstaigose veikianti neformali hierarchija, kurią toleruoja net pati administracija. Nuteistieji skirstomi į dvi pagrindines grupes:

„Normalieji“: Čia dominuoja „vierchai“ (arba „bachūrai“), užimantys aukščiausią poziciją. Šiai grupei priskiriami ir dirbantys asmenys („muchamorai“), tačiau tik tol, kol jie nesiima valymo darbų.

• „Nuskriaustieji“: Ši grupė turi savo vidinę hierarchiją:
• „Gaidžiai“ – aukščiausia pozicija tarp nuskriaustųjų.
• „Ožiai“ (arba „kaziolai“) – asmenys, bendradarbiaujantys su pareigūnais.
• „Drambliai“ – nuteistieji, atsisakantys gyventi pagal subkultūros taisykles.
• „Šliapos“ – žemiausias laiptelis, skirtas nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus.

Institucinė tolerancija: Diskriminacija oficialiai matoma kasdienybėje. Pavyzdžiui, Marijampolėje „nuskriaustieji“ valgo iš skylių kraštuose turinčių dubenėlių, o Vilniuje jiems nustatytas atskiras valgymo laikas.

Infrastruktūra ir „blakių maišeliai“

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pabrėžia, kad pasenusi bendrabučio tipo infrastruktūra yra viena pagrindinių problemų.

Privatumo stoka: Vienoje sekcijoje gyvena iki 24 asmenų. Nuteistieji bando kurti asmeninę erdvę tverdami lovas rankšluosčiais ar paklodėmis.

Antisanitarinės sąlygos: Alytaus kalėjime nuteistieji pareigūnams demonstravo maišelius su per naktį sugautomis blakėmis, veisiamomis senose medinėse grindyse.

Priežiūros trūkumas: Dėl pareigūnų stygiaus ir vaizdo kamerų trūkumo nuteistieji bendrose patalpose lieka beveik be priežiūros, kas skatina smurtą ir narkotikų platinimą.

Narkotikai ir „Saugaus laiško“ kaina

Narkotinių medžiagų paplitimas kalėjimuose išlieka kritinis. Nors „vierchai“ patys kvaišalų dažniausiai nevartoja, būtent jie organizuoja jų patekimą į vidų.

Kontrolės priemonės: Naudojami dronai, o projektas „Saugus laiškas“ (nuteistiesiems duodamos tik skenuotos laiškų kopijos) sumažino laiškų skaičių, tačiau visiškai problemos neišsprendė. Ekspertai abejoja šios priemonės proporcingumu, nes ji atima emocinį ryšį iš visų kalinių.

Gydymo stoka: Priklausomybių reabilitacija vadinama „nišine paslauga“, į kurią patekti itin sunku.

Kritinis specialistų stygius

Nuteistieji smurtą priima kaip kasdienybę, o psichologinė pagalba po incidentų dažnai net nesiūloma. Padėtį sunkina drastiškas etatų trūkumas:

Marijampolės kalėjimas: Iš 10 psichologų etatų užimta tik pusė vieno etato (0,5).

Alytaus kalėjimas: Užimti tik 3,25 etatai iš 7.

„Pareigūnai ne tik pakantūs kriminalinei subkultūrai, bet de facto ir patys vadovaujasi jos taisyklėmis, nes tik taip įmanoma palaikyti tvarką“, – teigia E. Leonaitė.