Mokytoją peiliu sužalojusiam klaipėdiečiui prokuroras prašys priverstinio gydymo

„Mes prašysime, nes palaikome ekspertų nuomonę, psichiatrų, jie specialistai, jie geriau žino, mes remsimės jų išvada“, – ketvirtadienį teisme žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Jurijus Petuchovas. 

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas nepradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamosios bylos dėl anksčiau šiais metais įvykdyto užpuolimo.

Teismas sulaukė nukentėjusio mokytojo advokato prašymų apklausti teismo ekspertus, psichiatrą ir psichologą, kurie tyrė užpuoliko sveikatos būklę, taip pat plastikos chirurgą, kuris galėtų įvertinti mokytojo veido subjaurojimą. 

Mokytojo advokatas ketvirtadienį teismui taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei advokato išlaidų.

Anot prokuroro, psichinį sutrikimą turintis užpuolikas teismo proceso metu nedalyvaus.

„Kaltinamasis nedalyvaus dėl medicininių priežasčių. Jis yra ne kaltinamasis, jis yra asmuo, kuris yra padaręs įstatymo uždraustą veiką“, – teigė J. Petuchovas.

Pasak jo, iškart po kovo pradžioje įvykdyto nusikaltimo klaipėdietis buvo sulaikytas ir šiuo metu gydomas.

„Po to suimtas, atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kai gavom išvadas supratom, kad jis negali būti kaltinamas su tokia diagnoze ir perkeltas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Teismas priėmė nutartį perkelti, jis gydomas“, – sakė prokuroras. 

37-erių mokytojas buvo užpultas kovo 2 dieną daugiabučio namo laiptinėje. Nusikaltimą padaręs asmuo gyveno tame pačiame name. Mokytojui buvo subjaurotas veidas, po užpuolimo jis nevaldo dešinės rankos, kuria labiausiai bandė apsisaugoti nuo peilio dūrių.

Teisėsauga iš pradžių tyrimą buvo pradėjusi pagal nesunkų sveikatos sutrikdymą reglamentuojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, tačiau surinkus daugiau duomenų ir gavus patikslintas ekspertų išvadas, nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į pasikėsinimą nužudyti.

J. Petuchovo teigimu, užpuolikas smurtinį nusikaltimą buvo padaręs prieš 12 metų, tačiau tuo metu byloje nebuvo duomenų, kad jis gali būti nepakaltinamas. 

Prokuroro žiniomis, pernai ir šiemet jau buvo nagrinėjamos kelios panašaus pobūdžio bylos, kuriose nuo nepakaltinamų asmenų būta ir labiau nukentėjusių žmonių. Bylose, J. Petuchovo teigimu, buvo nurodoma, jog tokie asmenys kreipėsi pagalbos, tačiau tinkamo gydymo nesulaukė. 

„Visose bylose ir šitoje byloje, prašo pagalbos, veža gydyti, negydo, gražina atgal, o jei žmogus nepakaltinamas, kaip jis pats gali vartoti vaistus?“, – sakė prokuroras. 

Bylos nagrinėjimas atidėtas iki spalio pabaigos.