Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio apygardos teismas, nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas, o žemesnės instancijos teismo sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Bylos duomenimis, nelaimė įvyko 2024 metų spalio 23-iosios ryte Kupiškio rajone esančiame kaime. Iš neuždaros namų valdos teritorijos į kelią išbėgę du jagdterjerų veislės šunys užpuolė pro šalį ėjusią kaimynę.
Agresyvūs augintiniai puolė moterį, parvertė ją ant žemės ir sukandžiojo įvairias kūno vietas.
Nukentėjusiajai buvo padarytos kąstinės ir plėštinės žaizdos kairėje ausyje, žastuose, dilbiuose bei sėdmenyje, taip pat pažeistos rankos sausgyslės.
Už šį nusikaltimą šunų savininkui paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir sumokėti 1 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Taip pat iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistas 300 eurų turtinės bei 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas, o Valstybinei ligonių kasai – 1,66 tūkst. eurų gydymo išlaidoms padengti.
Nesutikdamas su tokiu teismo nuosprendžiu, nuteistasis apeliaciniame skunde prašė jį išteisinti. Vyras neigė kaltę ir teigė, kad incidento metu jo augintiniai buvo uždaryti voljere, o tiesioginių įvykio liudininkų nebuvo.
Nuteistasis aiškino tiesiog pamatęs kelyje sužalotą kaimynę ir pats nuvežęs ją į ligoninę, o vėliau susidūręs su nepagrįstais kaltinimais bei šališku tyrimu.
Panevėžio apygardos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors tiesioginių įvykio liudininkų nebuvo, kaltę vienareikšmiškai patvirtina nuosekli netiesioginių įrodymų visuma: pačios nukentėjusiosios parodymai, medicinos ekspertų išvados ir liudytojų parodymai.
Liudytojai patvirtino, kad nuteistasis iškart po įvykio pats užsiminė apie padarytą šunų žalą, sakydamas, kad „prisidirbo“, o jau kitą dieną skubiai kreipėsi dėl augintinių oficialios registracijos.
Be to, nukentėjusioji tiksliai apibūdino šunų skaičių ir požymius, atitinkančius nuteistojo laikomus gyvūnus.
„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti tokie padariniai, tačiau tiek pagal veikos aplinkybes, tiek pagal asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl veikė nusikalstamai nerūpestingai“, – pabrėžė apygardos teismas.
Teismas pažymėjo, kad kiekvienas šuns šeimininkas privalo užtikrinti, jog jo laikomas augintinis neišbėgtų už žemės valdos ribų ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei gyvybei.
Šiuo atveju nuteistasis nepasirūpino tinkama augintinių priežiūra, todėl jam tenka teisinė ir finansinė atsakomybė.
Panevėžio apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą