Nepilnamečių tvirkintojas - „miegančios“ verslo imperijos valdovas
Bet panašu, kad verslininkas jis - tik dokumentuose, o su juo siejamos įmonės gali būti priskiriamos prie tų, kurios steigiamos įtartiniems tikslams.
Klaipėdietis kontroliuoja ne vieną bendrovę, tiesa, nė viena su juo siejama įmonė veiklos ataskaitų neteikia ir apie naujausią jų būklę informacijos nėra.
Vienai iš jų gresia bankrotas, porai - likvidacija už nevykdomus reikalavimus, o dar viena įmonė dėl negrąžintų skolų turi reikalų teismuose.
Finansinių nusikaltimų tyrėjai tokias įmones pagal tam tikrus požymius priskiria prie fiktyvios veiklos ir vadina „miegančiomis“: taip įvardijami pasyvūs verslai, kurie laukia tinkamos progos būti panaudoti blogiems tikslams.
Kalėjimas trukdo verslui
Registrų centro duomenimis, V. Usovas Palangoje registruotos krovinių pervežimo ir perkraustymo paslaugų bendrovės „Megabant“ direktoriumi paskirtas šiemet sausio 9-ąją: tuo metu jis dar buvo laisvėje, o į įkalinimo įstaigą iškeliavo po sausio 30-osios Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuris įsiteisėjo netrukus po paskelbimo.
Kad nuteistasis yra „Megabant“ vadovas ir vienintelis akcininkas, paaiškėjo balandį, kai tame pačiame teisme buvo gautas „Sodros“ Klaipėdos skyriaus pareiškimas su prašymu kelti įmonei bankroto bylą.
Fondas nurodė, kad bendrovė nuo praėjusių metų gruodį nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, nuo vasario 3 dienos joje nedirba nė vienas žmogus, o skola viršijo 4,2 tūkst. eurų.
Klaipėdos apygardos teismas nurodo, kad po šio pareiškimo priėmimo apie tai informuota „Megabant“, o atsiliepimą į jį pateikė būtent V. Usovas.
„2025 metų liepos 22 dieną teisme gautas “Megabant„ vadovo ir vienintelio akcininko Viktoro Usovo atsiliepimas į ieškinį“, - teigiama liepos 29-ąją paskelbtoje nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla.
Būtent atsiliepime V. Usovas nurodo, kad yra įmonės vadovas ir atlieka bausmę, kuri yra verslo sunkumų priežastis.
„Dėl to, jog šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, visa įmonės veikla yra sustabdyta ir greičiausiai įmonė dėl susiklosčiusios situacijos nebeturės jokios ateities veiklos perspektyvos“, - rašoma nutartyje.
Atsiliepime V. Usovas taip pat nurodo, kad bendrovei liko skolingi keletas klientų iš Vokietijos, kurių jis įvardinti negalėjo, bet teigė, jog „Megabant“ reikalai pasitaisytų, jeigu pavyktų šias skolas atgauti.
„Bet sykiu šiandien organizuoti tokį procesą tiesiog neįmanoma ir tai bus įmanoma daryti tik bendrovės vadovui baigus atlikti bausmę arba esant kitoms aplinkybėms dėl bausmės stabdymo ar keitimo ir pan.“, - nurodoma atsiliepime, kuriuo prašoma atidėti nemokumo bylos iškėlimą „Megabant“ arba leisti jai su „Sodra“ sudaryti taikos sutartį, galiosiančią nuo 2027-ųjų balandžio 1-osios: praėjus protingam terminui po V. Usovo bausmės atlikimo pabaigos.
Pagal sausio 30-osios teismo sprendimą, V. Usovas privalo nedelsdamas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o pustrečių metų įkalinimo vykdymas atidėtas trejiems metams.
Tokią bausmę Klaipėdos apygardos teismas V. Usovui skyrė išnagrinėjęs jo skundą dėl pirmos instancijos sprendimo, pagal kurį jis pernai birželį nuteistas 4,5 metų nelaisvės.
Klaipėdietis nuteistas už 12-os nepilnamečių tvirkinimą.
Šiemet balandį nuteistasis pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris savo verdikto dar nepaskelbė.
Koks verslas?
Analizuojant dokumentus matyti, kad krovinių gabenimo ir perkraustymo paslaugų bendrovė „Megabant“ per trumpą gyvavimo laikotarpį kelis kartus keitė ir akcininkus, ir vadovus, tik kartą pateikė privalomas veiklos ataskaitas - remiantis ja, verslas 2023 metais negavo pajamų, bet patyrė 3,6 tūkst. eurų nuostolį.
„Sodros“ duomenys rodo, kad pernai spalį įmonėje dirbo 23 darbuotojai.
Bendrovė „Megabant“ Palangoje įregistruota 2023 metų birželį pasinaudojus įmonių steigimo bendrovės paslaugomis, o netrukus jos valdymą perėmė du akcininkai - jauni Baltarusijos piliečiai, tuo metu turėję laikinus leidimus gyventi Lietuvoje: šie dokumentai baigė galioti šiemet kovą.
2024-ųjų liepą bendrovės kontrolę perėmė Klaipėdos įmonė „Robertamood“ ir vienintelė jos akcininkė, kuri šiemet sausio 9-ąją ir paskyrė „Megabant“ vadovu V. Usovą.
Sausio 10-ąją šios įmonės akcijas perėmė Kauno įmonė „Taiklinta“ ir Vilniaus „Alstiko“ (buvusi „Toreda“), abi jas kontroliuoja V. Usovas.
Tris jo įmones sieja tai, kad visos jos registruotos ne biurų pastatuose: „Taiklintos“ registracijos adresas - tas pats garažas masyve Kaune (Partizanų gatvė 61-608), „Alstiko“ - namo Vilniaus pakraštyje bute (Girulių gatvė 10-201), o „Megabant“ - poilsio namų komplekse Kunigiškėse (Kontininkų gatvė 3B, K8).
Įdomu tai, kad šiais adresais registruojama begalė verslų.
Be to, V. Usovas jau po jį už grotų siunčiančio nuosprendžio šiemet sausio 31-ąją paskirtas Klaipėdoje registruotos įmonės „Plogistics“ vadovu. Šią bendrovę kontroliuoja „Alstiko“, o jos adresas sutampa su „Robertamood“: tai tas pats butas viename daugiaaukštyje miesto pakraštyje.
Dėl nevykdomų privalomų reikalavimų Registrų centras pernai gegužę inicijavo „Plogistics“ likvidavimą.
Tas pats gresia ir „Taiklintai“. Pastarosios atžvilgiu teismuose iškeltos dvi bylos, kuriose nuostolius prašo atlyginti Vilniaus rajono savivaldybė ir viena įmonė.
Statybų sektoriuje veikianti „Alstiko“ paskutinį kartą ataskaitas teikė už 2023 metus, jos rodo, kad įmonė generavo šimtatūkstantines pajamas, bet 2022-2023 metais dirbo nuostolingai.
Dar viena įmonė
V. Usovas praėjusių metų rugsėjo 18-ąją įsteigė verslo konsultacijų įmonę „Kpb“, kuri registruota viename name Herkaus Manto gatvėje, rodo Registrų centro duomenys.
Remiantis jais, 39-erių klaipėdietis yra vienintelis „Kpb“ akcininkas ir vadovas, įsipareigojęs apmokėti 1 tūkst. eurų vertės įstatinį kapitalą.
„Vakarų ekspreso“ šaltinių teigimu, po pirmos instancijos teismo sprendimo šią bendrovę įsteigęs V. Usovas ją panaudojo bandydamas gauti vienos Lietuvos įstaigos finansinę paramą.
Prievartavo ne vienerius metus
Klaipėdos visuomenininkas, jaunimo reikalų aktyvistas, renginių vedėjas ir vietos sporto bendruomenei gerai žinomas V. Usovas sulaikytas 2018 metų gegužę gavus informacijos apie jo seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius.
2019-ųjų vasarą baudžiamoji byla perduota teismui.
Bylos duomenimis, V. Usovas 2013-2018 metais Klaipėdos, Tauragės, Kretingos rajonų bei Palangos ir Mažeikių apylinkėse automobiliuose ir šalia jų tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su nepilnamečiais už piniginį ir kitokį atlygį - telefono sąskaitos papildymą ar cigaretes.
Taip pat jis nepilnamečiams pirko, vaišino, siūlė bei davė gerti alkoholinius gėrimus, dėl ko pastarieji apsvaigdavo.
Dviem nepilnamečiams atsisakius automobilyje gerti bei tenkinti jo atžvilgiu lytinę aistrą bei vienam iš jų pagrasinus pranešti policijai, V. Usovas vaikui grasino pistoletu.
Nustatyta, jog jo aukomis dažniausiai tapdavo socialiai pažeidžiami vaikai, gyvenantys globos namuose, su alkoholiu piktnaudžiaujančiais ir jais nesirūpinančiais tėvais, skurdo kamuojamose šeimose.
Teisme - ne pirmą kartą
Dėl savo poelgių V. Usovas ir anksčiau turėjo reikalų teismuose. Juose klaipėdietis atsidūrė po to, kai negrąžino skolos žinomam Lietuvos krepšininkui, stipriausioje pasaulio lygoje NBA žaidžiančiam Jonui Valančiūnui.
2015-ųjų gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nutarė, kad V. Usovas krepšininkui privalo grąžinti beveik 44 tūkst. eurų skolą bei per 3 tūkst. eurų palūkanų.
Šios bylos duomenimis, J. Valančiūnas klaipėdiečiui pinigus - iš viso beveik 153 tūkst. litų - skolino nuo 2012-ųjų vasario iki 2013 metų gegužės. Teismas konstatavo, kad paskolų suteikimo faktą įrodo krepšininko banko sąskaitų išrašai.
Ką reiškia „mieganti“ įmonė?
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojas, sandorių stebėsenos klientų rizikos vertinimo ir kitas paslaugas teikiančios įmonės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas Mindaugas Petrauskas sako, kad tokios įmonės gali būti panaudotos blogiems tikslams.
Jis anksčiau su kolegomis yra pristatęs požymius, kuriuos atitinkantis verslas turėtų būti tikrinamas atidžiau.
Šios gairės iki šiol skelbiamos viešai - kad žmonės galėtų pasitikrinti ir nenukentėtų pasirinkę netinkamus verslo partnerius.
P. Mindaugai, kaip Jūs aiškintume tokias įmones: neseniai įkurtos, bet kelis kartus keitėsi ir akcininkai, ir vadovai, privalomų ataskaitų neteikia?
Man dar dirbant FNTT buvo sukurtos fiktyvių įmonių veiklos požymių nustatymo gairės - jos skelbiamos viešai, kad matytų bankų ir kitų įstaigų darbuotojai, visuomenė.
Tos gairės ir padeda įvertinti įmonės įtartinumo lygį. Be įvardintų kriterijų, dar paminėčiau darbuotojų nebuvimą arba mažą jų skaičių, nėra informacijos apie tai, ar jos moka mokesčius, adresas sutampa su tuo, kuriuo registruota labai daug įmonių.
Tie, kas dirba su pinigų plovimo ar sukčiavimo prevencija, turėtų vadovautis šiomis gairėmis. Jeigu mato, kad yra 4-5 požymiai, turėtų užsidegti raudona lemputė ir reikėtų detalesnio įmonės patikrinimo.
Kitaip tariant, įstaigos ar eilinis žmogus turėtų vengti reikalų su tokiomis įmonėmis?
Verslo pasaulyje pradedant dalykinius santykius su tam tikru partneriu reikia atlikti jo detalų patikrinimą. Anksčiau tuo daugiau užsiimdavo bankai, o dabar, kai atsirado įvairios tarptautinių sankcijų apėjimo schemos, savo klientus turėtų tikrinti ir bendrovės, ir fiziniai asmenys.
Jiems reikėtų surinkti daugiau informacijos apie tokią įmonę, vadovą, adresą. Jeigu kyla klausimų, galima, pavyzdžiui, prašyti biuro nuomos sutarties ar mokesčių deklaracijos, informacijos apie galutinius naudos gavėjus.
Kas nenori turėti nenumatytų situacijų, apgavysčių - su tokiomis įmonėmis geriau turėti mažiau reikalų.
O tie, kurie jas kuria - ar jie turi nedorų sumanymų ir yra iš anksto apgalvoję strategijas, kuriose panaudos tokias įmones? Gal, remiantis ankstesniais tyrimais, yra nustatyta tokių praktikų?
Galimi keli variantai, vienas iš jų - tokios įmonės sukuriamos ir paliekamos „miegoti“: laukia, kada jas bus galima tinkamai panaudoti nusikalstamoje veikloje, kokioje nors pinigų plovimo schemoje. Vis tiek įmonės turi sąskaitas bankuose, per kurias galima žymiai didesnes pinigų sumas pervesti nesukeliant įtarimų.
Schemų gali būti labai įvairių: mokesčių nemokėjimas, nelegaliai gautų pinigų legalizavimas, sukčiavimas.
Kitas variantas - tokių įmonių pristeigia specializuotas paslaugas teikiantys teisininkai, kurie jas parduoda. Man atrodo, kad ir šiuo metu galima už kokius 300-500 eurų įsigyti vadinamą „tuščią“ įmonę, tai paprastesnis ir greitesnis būdas tapti vadovu. Todėl tokios įmonės kartais įsigyjamos ir teisėtiems dalykams, tiesiog norint vengti biurokratijos.
Lietuvoje yra keli adresai - pavyzdžiui, garažas masyve arba patalpa bendrabutyje - kuriais tie patys žmonės yra įregistravę daugybę įmonių, tarp jų - ir su tais įtartinais požymiais. Ar Lietuvoje nebuvo iniciatyvos riboti tokius veiksmus siekiant apsisaugoti nuo verslo, naudojamo blogiems tikslams?
Aš nežinau, kaip yra dabar, nes valstybės tarnyboje jau nedirbu, bet apie tokį pokytį negirdėjau. Anksčiau FNTT buvo inicijavusi keletą susitikimų su Registrų centru ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, buvo tokia diskusija, bet jokie sprendimai nepriimti.
Mūsų pozicija tokia ir buvo - tokios įmonės dažnai naudojamos sukčiavimo schemose, figūruoja teismų bylose, yra daugiau įtartinumo kriterijų. Ministerijos laikėsi pozicijos, kad dėl mažo skaičiaus nepadorių žmonių legalus verslas neturėtų kentėti, todėl ji pasisakė prieš tokius ribojimus.
Kam legaliam verslui registruoti savo buveinę kažkokiame garaže? Juk jau tai gali kelti klausimų apie jos patikimumą, nes rimtų ketinimų turintis naujas verslas vien dėl įvaizdžio ras kitą išeitį.
FNTT pozicija tų diskusijų užuomazgoje buvo būtent tokia. Ministerijos rasdavo argumentų atsakymui - kad ne visiems biuras reikalingas, ne visi yra Lietuvos piliečiai, ne visi turi registruoto turto, kad adresas reikalingas kaip pašto dėžutė.
Mes tuo metu galvojome, kad kažkokių papildomų saugiklių vis dėlto reikėtų.
Tokios įmonės sukuriamos ir paliekamos „miegoti“, kol pasitaikys momentas jas panaudoti nusikaltimams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą