Nuo mirtinos avarijos iki milijoninės „Snoro“ bylos: svarbiausi kriminalinės suvestinės įvykiai papildyta
Eismo įvykį sukėlusiam ir pabėgusiam buldozerio vairuotojui nustatytas 3,23 promilės girtumas
Rugsėjo 8 Molėtų rajone, Luokesos seniūnijoje, girtas vyras pirmadienį vairavo vikšrinį buldozerį CAT, sukėlė techninį eismo įvykį ir pabėgo, bet buvo surastas, antradienį pranešė Utenos apskrities policija.
1978 metais gimęs vyras apie 17.15 val. sukėlė eismo įvykį, o paskui pasišalino iš įvykio vietos.
Buldozerininkui nustatytas 3,23 promilės girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vilniuje BMW partrenkė ant šaligatvio stovėjusį vaikiną, vairuotojas pabėgo
Sostinėje, Svyrių gatvėje, vėlų pirmadienio vakarą automobilis BMW partrenkė ir sužalojo ant šaligatvio stovėjusį pėsčiąjį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija.
Nelaimė įvyko apie 23 valandą. 2006 metais gimęs vaikinas dėl sužalojimų pristatytas į ligoninę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vladimiras Antonovas teigia, kad „Snoro“ lėšas jam gelbėti tikėtasi naudoti laikinai
Lietuvos apeliaciniam teismui antradienį tęsiant žlugusio banko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo apklausą baudžiamojoje byloje dėl itin didelės vertės turto iššvaistymo, kaltinamasis teigia, kad banko lėšų naudojimo jam gelbėti schema turėjo būti laikina.
„(Tikėtasi – BNS) jeigu pavyks išlaikyti banko likvidumą, šio mechanizmo naudojimas bus terminuotas ir mes rasime šaltinius, kad galėtume išspręsti šią problemą“, – antradienį teismo posėdyje rusiškai per vertėją sakė V. Antonovas.
Taip nuteistasis kalbėjo prokuroro Dainiaus Stankevičiaus paklaustas, kokie konkretūs instrumentai buvo naudojami siekiant gerinti „Snoro“ finansinę padėtį.
V. Antonovas teismui aiškino, kad toks pinigų panaudojimo mechanizmas egzistavo dar iki jam ateinant į bankininkystę: „Jis buvo sugalvotas iki manęs.“
Jis kartojo, kad tai buvo vienintelis būdas užtikrinti banko likvidumą ir išgelbėti jo finansus.
V. Antonovo teigimu, schema buvo vykdoma kartu su kitu teisiamu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku.
Sostinės kapinių teritorijoje rastas negyvas vyras
Pirmadienį sostinės kapinių teritorijoje rastas mirusio vyro kūnas.
Kaip pranešė Policijos departamentas, nenustatytos tapatybės ir amžiaus vyro kūnas buvo rastas apie 14.06 val. Sudervės kelyje, šalia kapinių esančioje pamiškėje.
Pirminiais duomenimis, rastas kūnas yra irimo stadijos.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Kaune pavogtas 21,9 tūkst. eurų vertės visureigis „Toyota“
Kaune iš namo kiemo pavogtas visureigis „Toyota RAV4“.
Kaip pranešė Policijos departamentas, savininkai automobilio pasigedo pirmadienio rytą, apie 6.25 val.
Transporto priemonė buvo pavogta iš Kuršių gatvėje esančio namo kiemo.
Nuostolis siekia 21,9 tūkst. eurų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.
Zarasų rajone „VW Crafter“ rėžėsi į šalikelėje stovėjusį „Opel“: žuvo automobilyje buvęs vyras
Zarasų rajone pirmadienio rytą įvyko tragiška avarija, per kurią žuvo 1950 metais gimęs vyras.
Policijos duomenimis, rugsėjo 7 d. apie 9.24 val. Gojaus kaime, kelyje Zarasai–Bradesiai–Obeliai, 1987 metais gimusio vyro vairuojamas automobilis „VW Crafter“ atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį „Opel Karl/Viva“.
Po smūgio „Opel“ nuvažiavo nuo kelio į griovį.
Per eismo įvykį žuvo „Opel“ automobilyje buvęs 1950 metais gimęs vyras.
Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Ji numato atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kai dėl to įvyksta eismo įvykis ir žūsta žmogus.
Panevėžyje nužudyta garbaus amžiaus moteris, įtariamasis sulaikytas
Panevėžyje, Nevėžio gatvėje, bute, pirmadienį paryčiais rastas negyvos moters kūnas, antradienį pranešė Policijos departamentas.
1937 metais gimusios moters kūnas rastas apie 5.20 valandą. 1965 metais gimęs įtariamasis uždarytas į areštinę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymo.
Sukčiai iš įmonių pasisavino daugiau kaip 200 tūkst. eurų
Sukčiai iš Kaune veikiančių įmonių sąskaitų pasisavino daugiau kaip 200 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.
Anot policijos pirmadienį Kauno miesto Santakos policijos komisariatas gavo vyro pranešimą, kad laikotarpiu nuo rugsėjo 5 iki rugsėjo 6 dienos Kaune, pasisavinus jam priklausančių įmonių duomenis, apgaule iš įmonių sąskaitų buvo pasisavinta 200 810 eurų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
Apeliacinis teismas tęs žlugusio „Snoro“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo apklausą
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį tęs žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamosios bylos dėl itin didelio masto banko turto pasisavinimo nagrinėjimą – bus tęsiama V. Antonovo apklausa.
Pirmadienį apie penkias valandas trukusiame posėdyje V. Antonovas atsakinėjo į teisėjos Aušros Bielskės klausimus, kaip buvo leisti iš „Snoro“ į V. Antonovo kontroliuojamas sąskaitas pervesti pinigai, kodėl nebuvo paskelbtas „Snoro“ bankrotas, bei kitus.
Antradienį klausimus kaltinamajam galės užduoti ir prokuroras bei kiti proceso dalyviai.
Pirmadienį V. Antonovas tikino „Snoro“ lėšas leidęs siekdamas didinti jo kapitalą ir rezervus bei norėdamas išsaugoti banko likvidumą, tačiau neturėjęs galimybių to daryti iš asmeninių lėšų.
Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.
Pirmajame teismo posėdyje birželio 30-ąją V. Antonovas pirmą kartą davė parodymus, pripažino savo kaltę bei paprašė leisti pradėti bausmės atlikimą.
Liepos 2-ąją teismas leido V. Antonovui pradėti vykdyti įkalinimo bausmę pagal dar neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį abiem buvusiems banko savininkams už akių skyrė po 10,5 metų laisvės atėmimo. Jie už akių nuteisti už piktnaudžiavimą, labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – iš viso už aštuonis tyčinius nusikaltimus.
V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, nurodyta konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Abiem buvo išduoti Europos arešto orderiai.
Teismas turės iš naujo spręsti „Darnu Group“ įmonės ir Kalėjimų tarnybos ginčą dėl Šiaulių kalėjimo
Klaipėdos apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčą dėl Šiaulių kalėjimo statybos konkurse bendrovei skirtų balų.
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 4 dieną nutarė, kad šalims pateikus priešingas specialistų išvadas dėl įmonės pasiūlyto virtualaus kaupiklio sprendinio turėjo būti skiriama nepriklausoma ekspertizė. Jis panaikino apygardos teismo pernai kovo 17 dienos sprendimą ir grąžino jam ginčą nagrinėti iš naujo.
„Paskyrus ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, byla būtų nagrinėjama pirmą kartą naujais aspektais, todėl būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Tai neatitiktų ribotos apeliacijos modelio“, – nutarė teismas.
Bylą teismas nagrinėjo jau trečią kartą – po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 18 dieną panaikino ankstesnį – sausio 19 dienos – Apeliacinio teismo sprendimą taip pat konstatavęs, jog sprendžiant ginčą reikalinga nepriklausoma ekspertizė.
Ginčas tarp ketvirtoje vietoje viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu skelbtame konkurse likusios „Darnu Group“ įmonės bei Kalėjimo tarnybos kilo pastarajai atmetus bendrovės pasiūlytą virtualaus kaupiklio sprendinį kaip neatitinkantį konkurso reikalavimų.
Kaip rašoma nutartyje, „DG VPP vystymo“ pasitelktas ekspertas tikino, jog elektros kalėjimui nereikės pirkti iš centralizuotų tinklų, užteks įmonės siūlomos saulės elektrinės, tuo metu kitos šalies specialistas teigė priešingai – energijos neužteks.
Be to, anot „Darnu Group“ įmonės, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad įrodymai nepagrindžia sprendinių realaus įvykdymo, taip pat – kad siūloma saulės elektrinė netilps ant stogo.
„Ieškovės („DG VPP vystymo“ – BNS) pasiūlyta saulės elektrinė tilps ant objekto stogo, kiti ieškovės pasiūlyti techniniai sprendiniai yra realiai įvykdomi, šią aplinkybę patvirtina „Reenpro“ projektiniai skaičiavimai, „Teniso pasaulio“ valdomos 400 kW galios saulės elektrinės gamybos ataskaita už 2024 metus, 3D elektrinės išdėstymo modelis, eksperto išvados“, – teismui aiškino įmonė.
Tuo metu Kalėjimų tarnyba teigė, kad žiemą saulės elektrinė nepagamins būtino kiekio energijos, todėl teks elektrą pirkti iš centralizuotų tinklų. Ji taip pat tikino, jog nerealu įmonės siūlomą elektrinę sutalpinti ant kalėjimo stogo.
„Atsakovė (Kalėjimų tarnyba – BNS) pagrįstai įvertino, kad ieškovės („DG VPP vystymo“ – BNS) pateiktas sprendinys yra neįgyvendintinas ir netinkamas, kadangi sutalpinti visų ieškovės nurodytų mechanizmų ir 800 kW galingumo saulės elektrinės ant 9340 kv. metrų ploto stogo yra neįmanoma“, – teigė įstaiga.
BNS rašė, kad Apeliacinis teismas pernai birželio 2 dieną pirmą kartą nagrinėjęs ginčą nusprendė nutraukti Šiaulių kalėjimo konkursą, tačiau LAT 2025-ųjų gruodį jį panaikino ir grąžino teismui spręsti ginčą iš naujo.
Šiaulių kalėjimo konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.
Šiuo metu teismuose liko paskutinis ginčas dėl konkurso, trys procesai jau yra pasibaigę.
LAT balandį ir rugpjūtį atsisakius priimti antroje vietoje likusios įmonės „Amberola“, trečią vietą užėmusios NT plėtros grupės „Eika Group“ įmonės „Būsto projektai SPV“ bei kitoje byloje ieškinį teikusios „DG VPP vystymas“ skundus, jos galutinai pralaimėjo ginčus dėl Šiaulių kalėjimo konkurso.
Bendrovėms žemesniuose teismuose nepavyko įrodyti, kad Kalėjimų tarnyba netinkamai vertino 53 mln. eurų (su PVM) vertės konkurso dalyvių pasiūlymus, taip pat nepavyko panaikinti pasiūlymų eilės ir sprendimo dėl jo laimėtojo.
Kalėjimų tarnyba anksčiau BNS teigė, jog konkursas sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinį sprendimą. Tuo metu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė yra pareiškusi, jog nėra poreikio statyti naują kalėjimą, užtektų modernizuoti esamas įkalinimo įstaigas.
Pagal projekto sąlygas privatus partneris Malavėniukų kaime PPP būdu turėtų pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą