Nusikaltimai, nelaimės ir tyrimai: savaitgalio įvykių suvestinė Lietuvoje

Parke Vilniuje rasta šovinių

Vilniuje, parke, rasta šovinių, šeštadienį pranešė sostinės policija.

Jos duomenimis, penktadienį apie 14 val. 50 min. Mokslininkų gatvėje, parke, rasta 15 šovinių.

Surinkta medžiaga dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Trys gyventojai sukčiams atidavė per 23 tūkst. eurų

Vilnius, liepos 4 d. (BNS). Iš dviejų vilniečių ir šiauliečio sukčiai išviliojo daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

Anot policijos pranešimo, penktadienį į pareigūnus kreipėsi 1971 metais gimusi moteris, kad balandžio 30–liepos 1 dienomis Vilniuje, jai būnant namuose, per socialinio tinklo programėlę susisiekė nepažįstami asmenys. Jie prisistatė finansų konsultantais ir pasiūlė investuoti. Tokiu būdu iš moters išviliota 9600 eurų.

Į Vilniaus policiją taip pat kreipėsi 1943 metais gimusi vilnietė, kad penktadienį apie 10 val. nepažįstama moteris iš jos apgaule išviliojo 5000 eurų. Ji įtikino senjorę, kad šios giminaitei reikia pinigų operacijai.

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

1964 metais gimęs šiaulietis Šiaulių policijai pranešė, kad birželio 30 dieną jam paskambinę nepažįstami asmenys įtikino išgryninti 8500 eurų. Sukčiai tvirtino, kad reikia patikrinti, ar pinigai nėra padirbti. Išgrynintus 8500 eurų vyras perdavė atvykusiam nepažįstamam asmeniui.

Šalčininkų rajone susidūrė nepilnamečių vairuojami krosinis motociklas ir dviratis

Šalčininkų rajone susidūrė nepilnamečių vairuojami krosinis motociklas ir dviratis, abu vairuotojai nuvežti į gydymo įstaigą, šeštadienį pranešė policija.

Nelaimė įvyko penktadienį apie 15 val. netoli Rimošių kaimo. Krosinis motociklas, vairuojamas 2011 metais gimusio paauglio, neaiškiomis aplinkybėmis atsitrenkė į dviračiu važiavusį nepilnametį, gimusį 2012 metais.

Per eismo įvykį nukentėjo dviratininkas, jis paguldytas į ligoninę. Motociklo vairuotojas taip pat nuvežtas į gydymo įstaigą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Dėl išpuolio prieš JAV vėliavą Vilniuje pradėtas ikiteisminis tyrimas

 Vilniuje minint 250-ąsias JAV nepriklausomybės metines jaunuolis trypė šios šalies vėliavą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Incidentas įvyko apie 8 val. Sausio 13-osios gatvėje, šalia Vilniaus televizijos bokšto. Ten tuo metu rengtasi iškelti rekordinio dydžio JAV vėliavą.

Renginio organizatoriai policijai pranešė, kad atvykęs vyras lipa per tvorą, konfliktuoja, puola muštis, niokoja JAV vėliavą.

Atvykęs policijos ekipažas nustatė, kad tai 2005 metais gimęs jaunuolis. BNS žiniomis, incidentą sukėlė Saulius Vinokuras, pernai po Izraelio užsienio reikalų ministro Gideono Saaro apsilankymo Panerių memoriale palikęs plakatus su užrašais „Sankcijas Izraeliui“, „Never again for anyone #FreePalestine“ (liet. „Daugiau niekada niekam, #LaisvėPalestinai“).

Vilniaus apskrities policijos vyriausiojo komisariato atstovė Loreta Kairienė šeštadienį BNS informavo, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Viešoje vietoje, prie televizijos bokšto, vyras, gimęs 2005 metais, matant kitiems asmenims, įžūliu savo elgesiu perlipęs tvorą, trypė ant žemės gulėjusią Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir trikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – sakė ji.

JAV nepriklausomybę paskelbė 1776-ųjų liepos 4 dieną.

Panevėžio teismas kalėti nuteisė neegzistuojančius automobilius ir traktorių pardavinėjusį vyrą

Panevėžio apygardos teismas Kauno rajono gyventoją Aurimą Daučianską pripažino kaltu dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo.  Ne pirmą kartą su teisėsauga susiduriantis vyras pripažintas recidyvistu.

Įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikaltimus vykdė sistemingai, praeitą savaitę teismas jam skyrė galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, įpareigojo visiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą bei konfiskavo artimųjų vardu registruotus automobilius, pranešė teismas.

Bylos duomenimis, nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. pradžios A. Daučianskas apgaule išviliojo pinigines lėšas iš trijų asmenų.

Vienu atveju kaltinamasis įtikino nukentėjusįjį neva parduodantis traktorių iš Suomijos ir išviliojo stambią sumą pinigų, kuriuos apgautasis pervedė į banko sąskaitą Belgijoje. Kitu atveju A. Daučianskas, suklastojęs PVM sąskaitą faktūrą, iš kito vyro už neegzistuojančius automobilius išviliojo daugiau kaip 9 tūkst. eurų. Iš trečiojo nukentėjusiojo kaltinamasis apgaule išviliojo 6,5 tūkst. eurų grynaisiais.

Gautas lėšas A. Daučianskas skubiai leido asmeninėms reikmėms ir skoloms dengti, o dalį lėšų – 10 765 eurus panaudojo automobiliams įsigyti. Siekdamas paslėpti šį turtą nuo kreditorių bei antstolių, transporto priemones jis užregistravo savo žmonos bei tėvo vardu.

Teismas konstatavo, kad kaltinamojo veiksmai registruojant automobilius kitų asmenų vardu buvo tyčinis žingsnis – pinigų plovimas, kuriuo siekta paslėpti įgytą turtą.

Tačiau teismas nesutiko su prokurorų pozicija, kad kiti kaltinamojo veiksmai su apgaule gautais pinigais, pavyzdžiui, atsiskaitymai už prekes ar paslaugas bei pinigų išgryninimas bankomatuose, turėtų būti vertinami kaip pinigų plovimas.

Vis tik, įvertinęs nusikaltimų mastą, kaltinamojo elgesį, asmenybę, teismas konstatavo, kad A. Daučianskui turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę, A. Daučiansko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas visiškas kaltės pripažinimas, dėl ko galutinė bausmė pagal sutrumpinto proceso taisykles buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Tačiau teismas oficialiai pripažino jį recidyvistu, kadangi vyras anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, naujas veikas vykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir netgi buvo pasislėpęs nuo teisingumo.

Teismo sprendimu iš A. Daučiansko nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti: 79 000 eurų traktoriaus pirkėjui, 9 600 eurų automobilius įsigyti bandžiusiam nukentėjusiajam ir 6 556 eurai trečiam nukentėjusiam asmeniui.

Be to, valstybės nuosavybėn konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatu tapę automobiliai „Citroen C4 Picasso“ ir krovininis „Renault“.

Teismas visiškai atmetė liudytojų parodymus, kad automobiliai pirkti už asmenines kaltinamojo tėvo lėšas, kadangi banko išrašai neginčijamai įrodo, jog už juos pavedimu atsiskaitė pats nuteistasis, tiesiogiai panaudodamas apgaule išviliotus pinigus.

Teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Kėdainių rajone sulaikytas septynis afrikiečius iš Latvijos gabenęs vyras

Kėdainių rajone buvo sulaikytas lietuvis, gabenęs 7 neteisėtus migrantus, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienio vakarą, realizuodami VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją, Kėdainių policijos pareigūnai magistraliniame kelyje Panevėžys–Sitkūnai ties Stebulių kaimu sustabdė Lietuvoje registruotą automobilį „Mercedes–Benz Sprinter“.

Kauno link važiavusį krovininį mikroautobusą vairavo 63-erių lietuvis. Jis vežė, kaip vėliau nustatė pasieniečiai, septynis Etiopijos piliečius, iš kurių viena – moteris, keturi – nepilnamečiai. Tačiau nė vienas afrikiečių neturėjo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.

Automobilį vairavęs vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Penktadienį, po apklausos neteisėtus migrantus gabenęs vyras buvo paleistas iš areštinės, paskyrus jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Automobilis „Mercedes–Benz Sprinter“ laikinai saugomas Vilniaus pasienio rinktinėje.

Pasak VSAT, vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai paprastai grąžina kolegoms latviams.

Nevėžio upėje rastas nenustatytos tapatybės moters kūnas

Nevėžio upėje Panevėžyje penktadienį rastas nenustatytos tapatybės moters kūnas, pranešė policija.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 14.05 val. Panevėžyje, Nevėžio upėje, ties Juliaus Janonio gatve, rastas nenustatytos tapatybės, apie 30-50 metų amžiaus moteriškos lyties kūnas.

Pirminės apžiūros metu išorinių smurto žymių nepastebėta.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Nausėda suteikė malonę sutuoktinį nušovusiai klaipėdietei Alijevai – bausmė sumažinta 3 metais

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę už vyro nužudymą 10 metų laisvės atėmimo bausme nuteistai klaipėdietei Ramunei Alijevai – jai bausmė sutrumpinta 3 metais.

Ketvirtadienį pasirašytame dokumente rašoma, kad malonė suteikiama atsižvelgus į Malonės komisijos birželį vykusio posėdžio apsvarstytus prašymus ir pateiktas rekomendacijas.

„Prezidentas nusprendė suteikti malonę Ramunei Alijevai, remdamasis Malonės komisijos rekomendacija suteikti jai malonę ir sumažinti laisvės atėmimo bausmę. Malonės komisijos rekomendacija buvo pagrįsta tuo, kad nuteistoji turi nepilnametę, sveikatos bėdų turinčią dukrą, kuriai nustatyti specialieji poreikiai. Ji padengė visą teismo priteistą žalos atlyginimo sumą bei vykdymo išlaidas antstoliams, bausmės atlikimo metu charakterizuojama teigiamai, neturi nė vienos drausminės nuobaudos, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema“, – Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, generalinė prokurorė, teisingumo ministrė, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Apie išskirtines bylos aplinkybes Eltai pasakojo nuteistosios advokatas Romualdas Drakšas, klaipėdietę gynęs visų instancijų teismų.

„Tai nebuvo taip: pabudau ir nušoviau savo vyrą. Aš paruošiau prašymą malonei. Pirmiausia, buvo atsižvelgta į jos asmenybę – ji iki tol nebuvo ne tik neteista, bet ir nebausta administracine tvarka. Moteris turi tris aukštojo mokslo diplomus ir daktaro laipsnį. Santykiai: prieš ją nuolat buvo smurtaujama, nuolat buvo naudojama prievarta, ne be reikalo Apeliacinis teismas švelnino bausmę, tokios bylos aplinkybės.

Jos vyras po pagalve laikė užtaisytą pistoletą – apšaudytos lubos, spausdintuvas, prie vaiko galvos pistoletas buvo pridėtas, kaip pasakojama. Jų istorija buvo nevienareikšmė. Buvo tik laiko klausimas, kaip aš supratau, kuris kurį. Į visa tai – į asmenybę ir gyvenimo istoriją – buvo atsižvelgta. Prezidentas, taip supratau, į tai atsižvelgė“, – Eltai pasakojo nuteistosios advokatas R. Drakšas.

2025 m. gruodį LAT atmetė už sutuoktinio kalinčios moters skundą, tada kasacinis teismas konstatavo, kad bausmė nėra per griežta. Klaipėdietė bausmę atlieka jau dvejus metus – nuo 2024 m. birželio.

45 metų R. Alijeva pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista kalėti 15 metų, po nuosprendžio paskelbimo jai buvo paskirtas suėmimas. Vėliau bylą peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas bausmę sutrumpino iki 10 metų.

Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūtį moteris šeimos namuose Klaipėdoje sutuoktiniui priklausiusiu šaunamuoju ginklu šovė į jį keturis kartus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Moteris savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Ji tikino, kad įvykio neprisimena. Anot moters, vyras prieš ją smurtavo, vertė vartoti alkoholį.

Pasak advokato R. Drakšo, moters sutuoktinis vartojo narkotikus, įvykio metu irgi vartojo narkotikus, aukos kraujyje buvo rasta narkotikų. Apie smurtą prieš moterį teisme pasakojo 12 liudytojų – jie sakė matę R. Alijevą su smurto žymėmis.

Bylą nagrinėję teisėjai padarė išvadą, kad, šaudydama iš artimo atstumo ir pažeisdama gyvybiškai svarbius organus, moteris suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Teismo vertinimu, tai, kad po nusikaltimo nukentėjusiajam nebuvo suteikta pagalba, įrodo, kad R. Alijeva siekė sutuoktinio mirties. Be to, iš karto po nusikaltimo išeidama iš namų ji apsirengė laukui tinkamus rūbus, užrakino duris, pasiėmė rankinę, skambino savo ir nužudytojo telefonu įvairiems abonentams.

„Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma visiškai įrodo moters kaltę nužudžius šeimos narį. Moteris buvo pripažinta kalta ir dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis“, – konstatavo Klaipėdos apygardos teismas.

Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę už nužudymą sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą moteris padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Tuo metu R. Alijevos advokatas R. Drakšas teismą tikino, kad jo klientė buvo apsvaiginta prievartavimo narkotikais ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Ši byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.

Baudžiamajame kodekse už šeimos nario nužudymą numatyta laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nužudytojo seseriai ir motinai iš nuteistosios priteista po 50 tūkst. eurų kompensacijos neturtinei žalai atlyginti ir jų turėtos teismo išlaidos.