Nusikaltimų ir nelaimių suvestinė: migrantai - Klaipėdos uoste, sprendimai teismuose ir milijonų vertės pasekmės papildyta

Tuo metu teismuose laukia svarbūs sprendimai – bus nagrinėjama Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ byla, sprendžiamas nuteisto Remigijaus Jakščio bylos likimas, o už Vokietijoje neapdraustu automobiliu sukeltą avariją priteista beveik 140 tūkst. eurų. 

Taip pat skelbiama naujausia informacija apie neteisėtų migrantų bandymus patekti į Lietuvą.

Klaipėdos uoste sulaikyti penki neteisėti migrantai, ketinę keltu išvykti į Vokietiją

Klaipėdos uoste pasieniečiai sulaikė penkis neteisėtus migrantus, ketinusius keltu išvykti į Vokietiją, keturi iš jų pateikė, kaip įtariama, suklastotus užsienio šalių piliečių dokumentus, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Jos duomenimis, vėlų ketvirtadienio vakarą Klaipėdos centrinio terminalo pareigūnai patikrino penkis asmenis, ketinusius įsigyti kelto bilietus į Kylį. Jie pateikė Italijos, Austrijos, Nyderlandų ir Graikijos piliečių dokumentus.

Patikrinus juos buvo nustatyta, kad keturi užsieniečiai naudojosi, kaip įtariama, suklastotais dokumentais. Penktasis vyras prisistatė Somalio piliečiu ir pateikė vokišką kelionės dokumentą bei leidimą gyventi Vokietijoje, tačiau pasieniečiams kilo įtarimų, kad dokumentas priklauso kitam asmeniui.

Pasak VSAT, visi penki asmenys buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

Tarnybos teigimu, su tokiu neteisėtos migracijos maršrutu, kai į Vakarų Europą mėginama išvykti jūriniu keltu, pasieniečiai susidūrė pirmą kartą.

Pirminiais duomenimis, penketukas į Latviją pateko iš Baltarusijos, neteisėtai kirtęs valstybės sieną, o iš Latvijos atvyko į Lietuvą. Jų telefonuose rasta Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotų pažymėjimų nuotraukų. Paaiškėjo, kad vienas iš sulaikytųjų yra nepilnametis.

Po apklausos keturi užsieniečiai perduoti VSAT Užsieniečių registracijos centrui Pabradėje, o nepilnametis – Priėmimo ir integracijos agentūrai. Vėliau visi jie pagal readmisijos sutartį bus grąžinti į Latviją.

Dėl disponavimo netikrais dokumentais ir svetimo asmens dokumento panaudojimo VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, už šias nusikalstamas veikas gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Teismas atmetė už vaikų tvirkinimą nuteisto Remigijaus Jakščio skundą, paliko galioti bausmę

Kauno apygardos teismas antradienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už trijų jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą nuteistam Remigijui Jakščiui.

Vis dėlto teismas nuteistajam galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažino nuo ketverių metų ir trijų mėnesių iki trejų metų ir aštuonių mėnesių. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, rėmėsi neteisingai nurodytu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu.

Kaip teigiama Kauno apygardos teismo pranešime, R. Jakščio gynėjai teismui buvo pateikę atskirus apeliacinius skundus. Juose, be kita ko, prašyta vyrą išteisinti dėl vieno iš trijų tvirkinimo epizodų arba, palikus apkaltinamąjį nuosprendį galioti, visiškai ar iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija šiuos prašymus atmetė. Ji konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs ir juos patvirtino kiti bylos duomenys, todėl pagrindo išteisinti R. Jakštį dėl vieno iš epizodų nenustatyta.

Teismas taip pat atsisakė atidėti bausmės vykdymą. Vertindama šį prašymą, teisėjų kolegija atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, jų pasikartojimą, nuteistojo asmenybę ir tai, kad jis anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamos veikos nebuvo atsitiktinės ar vienkartinės – jos buvo susijusios su susiformavusiu nuteistojo požiūriu ir polinkiu daryti tokio pobūdžio nusikaltimus. Teismas nurodė, kad bausmės tikslai nebūtų pasiekti, jei R. Jakštys neatliktų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba atliktų tik jos dalį.

Nukentėjusiesiems anksčiau priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nepakeistos. Iš R. Jakščio taip pat priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Kaip rašė BNS, Kauno apylinkės teismas pernai gruodį R. Jakščiui už vaikų tvirkinimą 2018–2020 metais skyrė metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus ją su 2023 metais kitoje tvirkinimo byloje skirta bausme, vyrui paskirta galutinė ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šį nuosprendį apskundė ir nuteistasis, ir prokuratūra. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos teismas.

Už seksualinius nusikaltimus prieš kitus keturis nepilnamečius jis jau yra atlikęs bausmę. Pastaruoju metu jis buvo kalinamas už dar trijų nepilnamečių tvirkinimą.

Vis dėlto liepos pradžioje R. Jakštys buvo lygtinai paleistas į laisvę.

Toks sprendimas priimtas po to, kai pagal jo skundą KT birželį pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamus asmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Utenoje rastas vyro kūnas

Utenoje antradienį rastas vyro kūnas, pranešė vietos policija.

Skelbiama, kad miręs vyras, gimęs 1964 metais, rastas Kupiškio gatvėje, kambaryje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šakių rajone iš medvežio traktoriaus pavogta 50 litrų kuro, pavogtas tepalo filtras

 Į Marijampolės pareigūnus kreipėsi įmonė dėl pavogto kuro ir apgadinto medvežio traktoriaus.

Kaip pranešė policija, pirmadienį Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sulaukė įmonės pareiškimo, kad nuo rugpjūčio 14 dienos 15 val. iki rugpjūčio 17 dienos 7 val. iš medvežio traktoriaus „Ponsse“, stovėjusio pamiškėje prie kelio, esančio Šakių rajone, Prūselių kaime, nupjovus kuro įpylimo žarną, buvo pavogta apie 50 litrų dyzelino kuro, nulaužtas hidraulinis bakas, pavogtas hidraulinio bako dangtelis ir tepalo filtras, nutraukti laidai, nulaužta lemputė.

Kunigas Peciunas: teisėsaugos rastus vaizdo įrašus su nepilnamečiais siuntė jų tėvai

Teismui perdavus bylą, kurioje kunigas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, pats dvasininkas teigia, kad teisėsaugos rasti vaizdo įrašai jam buvo atsiųsti nepilnamečių tėvų, su kuriais jis artimai bendrauja ne vieną dešimtmetį.

„Ten figūruoja du vaikai. Mano artimos šeimos, su kuria aš tikrai bendrauju ne vienerius metus, vaikai“,  – portalui tv3.lt sakė kunigas.

Pati šeima taip pat patvirtino kunigui siuntusi minėtus vaizdo įrašus su savo nepilnamete dukra.

„Ten yra ir video, kur ji (mergaitė – ELTA) neapsirengusi. Buvo prieš tai video, kur ji su maudymuku, bet po to maudymukas buvo šlapias, ir ji trumpai išsirengė. Ten kai tas video buvo darytas, net neatkreipiau dėmesio, kad ji neapsirengusi. Nėra taip, kad ji išsižiojusi stovi ir kažką rodo. Jokios pornografijos nebuvo“, – portalui tvirtino užsienyje gyvenanti dvasininko bičiulė Henrieta.

ELTA primena, kad teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. 

Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų.

Dvasininkas kaltinamas nusikaltimus vykdęs nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių T. Švedavičius.

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. 

Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, vadovavęs medienos perdirbimo įmonei

Baltarusijoje birželį sulaikytas ir įkalintas Vytautas Slankauskas, anksčiau vadovavęs vienai didžiausių šios šalies medienos perdirbimo įmonių „HS Belakon“, antradienį pranešė LRT radijas.

Anot jo, Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad apie Lietuvos piliečio sulaikymą informuota Lietuvos ambasada Baltarusijoje.

Daugiau informacijos ministerija neteikia, motyvuodama asmens privatumo apsauga.

LRT radijo duomenimis, Lietuvos pilietis buvo apkaltintas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. Transliuotojas taip pat skelbia, kad Baltarusijos medienos perdirbimo pramonę iš esmės kontroliuoja autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, o dalis įmonių šalyje jau buvo perimtos.

V. Slankauskas šiuo metu dirba austrų kapitalo bendrovės „HS Belakon“ vidaus audito skyriaus vadovu.

Anksčiau Austrijos investuotojai iš „Timber Group“ lietuvį samdė dėl jo patirties vadovaujant didelių gamyklų statyboms Lietuvoje ir Baltarusijoje.

Be kita ko, V. Slankauskas taip pat yra dirbęs VMG (buvusioje Vakarų medienos grupėje) bei lietuvių pastatytoje „Mebelain“ gamykloje Baltarusijoje.

Du Varėnos rajono gyventojai dėl disponavimo narkotikais perduoti teismui

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du Varėnos rajono gyventojai kaltinami neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, 2026 metų vasarį Alytuje policija sustabdė 26 metų A. R., kurio automobilyje rasta ne mažiau kaip 31,9 gramo psichotropinės medžiagos 3-CMC. Pareigūnų teigimu, vyras ją laikė ir gabeno turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

Po mėnesio, kaip įtariama, vykdydamas R. Z. nurodymą, A. R. iš Alytuje esančio namo rūsio paėmė ne mažiau kaip 3,5 kilogramo kanapių ir daugiau kaip kilogramą 4-CMC. Tyrimo duomenimis, šias medžiagas rūsyje laikė R. Z., kuris paprašė A. R. jas paimti ir nugabenti į nurodytą vietą, tačiau tuo metu vyrą sulaikė policijos pareigūnai.

Pasak prokuratūros, pas A. R. taip pat rasta nedaug kokaino ir 4-CMC, kuriuos, kaip įtariama, jis laikė savo reikmėms.

Palangoje pavogtas „Lexus“ automobilis rastas Kaune

Palangoje pirmadienį pavogtas automobilis „Lexus 450RXH“, pranešė Policijos departamentas.

Pasak jo, kad 2017 metais pagaminta mašina dingo iš Senojo Turgaus gatvėje esančios stovėjimo aikštelės pastebėta apie 8.25 val., įvertinta, kad nuostolis – 20 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną apie 9.10 val. automobilis surastas Kaune, Baltų pr., namo kieme.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Elektrėnų savivaldybėje sudegė automobilis, įtariamas padegimas

Elektrėnų savivaldybėje sudegė automobilis, antradienį pranešė policija.

Skelbiama, kad pirmadienį apie 20.08 val. Joteliūnų kaime automobilyje „Hyundai Galloper“, pagamintame 2000 metais, kilo gaisras, kurio metu automobilis sudegė.

Nuostolis nustatinėjamas.

Pareigūnai įtaria padegimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tuo metu apie 4.06 val. Lentvaryje automobilyje „Audi A6“ kilo gaisras, kurio metu automobilis sudegė. Gaisro priežastis nustatinėjama.

Sukčiai Vilniuje iš gyventojų pasisavino 10 tūkst. eurų

Sukčiai Vilniuje iš gyventojų pasisavino 10 tūkst. eurų, antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija.

Skelbiama, kad pirmadienį gautas moters, gimusios 1953 metais, pranešimas, kad nuo liepos 3-osios iki rugpjūčio 14-osios jai būnant namuose paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę investavimo fondo darbuotojais, apgaule išviliojo 9 tūkst. 394 eurus.

Į pareigūnus pirmadienį kreipėsi ir 1942 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad praėjusį šeštadienį iš jo banko sąskaitos buvo pasisavinta 1 tūkst. 760 eurų.

Dėl šių atvejų pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kauno apygardos teismas skelbs sprendimą už berniukų tvirkinimą nuteisto Remigijaus Jakščio byloje

Kauno apygardos teismas antradienį skelbs sprendimą už trijų jaunesnių nei 16 metų berniukų tvirkinimą nuteisto Remigijaus Jakščio byloje.

Buvusiam mentoriui, moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R. Jakščiui Kauno apylinkės teismas šioje byloje skyrė ketverius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismas bylą nagrinėjo apeliacine tvarka.

Už seksualinius nusikaltimus prieš kitus keturis nepilnamečius jis jau yra atlikęs bausmę. Pastaruoju metu jis buvo kalinamas už dar trijų nepilnamečių tvirkinimą.

Vis dėlto liepos pradžioje R. Jakštys buvo lygtinai paleistas į laisvę.

Toks sprendimas priimtas po to, kai pagal jo skundą KT birželį pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamus asmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Jei antradienį Kauno apygardos teismas nepanaikins pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. Jakščiui teks vėl grįžti į kalėjimą.

Lietuvos apeliacinis teismas pradės nagrinėti Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ bylą

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį pradės nagrinėti Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ bylą.

Kauno apygardos teismas sausio pabaigoje N. Dirginčienę visiškai išteisino konstatavęs, kad merės veiksmuose nebuvo tyčios, o atsiskaitymas už degalus artimųjų ir nenustatytų asmenų mokėjimo kortelėmis nesudaro nusikaltimo sudėties.

Tačiau prokuratūra apskundė politikės išteisinimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaltinimą Kauno apygardos teisme palaikęs prokuroras Darius Valkavičius prašo N. Dirginčienei tokios pačios bausmės kaip ir pirmojoje instancijoje – 10 tūkst. eurų baudos bei draudimo ketverius metus būti renkamai ar skiriamai į valstybės ar savivaldybių institucijų, jų įstaigų, įmonių pareigas.

Prokuroro manymu, dalies išlaidų, kurias deklaravo išteisintoji, ji nepatyrė.

Mokėjimai už N. Dirginčienės tarybos nario reikmėms naudotus degalus atlikti daugiau nei 20-čia skirtingų mokėjimo kortelių ir naudojant 37 nuolaidų korteles.

Be to, tuo pačiu metu, kai deklaravo degalų išlaidas tarybos nario veiklai, N. Dirginčienė naudojosi tarnybiniu automobiliu, o to neleidžia Vietos savivaldos įstatymas.

Kaip rašė BNS, Birštono merė buvo kaltinama, kad 2019–2021 metais eidama tarybos narės pareigas suklastojo išlaidų ataskaitas apie degalų, interneto paslaugų, įrangos, transporto priemonės remonto išlaidas ir taip neteisėtai įgijo 6,3 tūkst. eurų.

Politikė savivaldybei grąžino per 5,6 tūkst. eurų, todėl prokuroras civiliniu ieškiniu prašė savivaldybei priteisti 677 eurus turtinės žalos. Išteisinus merę, ieškinį teismas paliko nenagrinėtą, o N. Dirginčienei iš valstybės priteisė 6 tūkst. eurų kompensaciją už advokato paslaugas.

Teismas priteisė beveik 140 tūkst. eurų už neapdraustu automobiliu Vokietijoje sukeltą avariją

Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir visiškai patenkino Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį – iš dviejų atsakovų priteisė 139,5 tūkst. eurų draudimo išmoką.

Be to, kaip pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos teismas, priteistos 5 proc. metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Ši suma bus išieškota iš automobilio vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, ir transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti automobilį privalomuoju draudimu.

Toks sprendimas priimtas po eismo įvykio Vokietijoje, kurio metu Lietuvoje įregistruotas automobilis BMW nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į aukštos įtampos elektros linijos atramą. Smūgio metu buvo stipriai pažeista 110 kW elektros perdavimo linijos konstrukcija, o jos remonto darbai įvertinti daugiau nei 135 tūkst. eurų.

Po įvykio paaiškėjo, kad automobilis avarijos metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kadangi automobilio vairuotojas ir savininkas padarytos žalos neatlygino, nuostolius nukentėjusiai energetikos įmonei padengė Vokietijos nacionalinis draudikų biuras.

Vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, Vokietijos biuras kreipėsi į Lietuvos transporto priemonių draudikų biurą, kuris kompensavo patirtas išlaidas, o vėliau kreipėsi į teismą, siekdamas susigrąžinti lėšas iš atsakingų asmenų.

Teismas konstatavo, kad atsakomybė kyla abiem asmenims: vairuotojui – kaip tiesioginiam žalos sukėlėjui, o automobilio savininkui – už tai, kad nepaisė įstatymų reikalavimo apdrausti transporto priemonę ir leido ja naudotis kitiems.

Pasienyje su Baltarusija apgręžta 15 neteisėtų migrantų

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta 15 neteisėtų migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Latvijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė 45 migrantus, o Lenkijos pasienyje sekmadienį nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį.

Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista beveik 1,2 tūkst. neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst. kartų mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos, užpernai šis skaičius siekė 1002.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25,6 tūkst. užsieniečių.

Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.