Jis skelbia nustatęs jau antrą atvejį, kai iš Latvijos piliečio įsigyta padirbta tokia moneta, kurios kaina antrinėje rinkoje gali svyruoti nuo 4,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
„Vieną šios padirbtos monetos atvejį nustatėme praėjusiais metais. Dėl jo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antras atvejis – naujas. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad auksinė moneta padirbta“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė.
Pirkdamas monetą, asmuo gavo ir dokumentą, kuriame nurodoma, kad proginės monetos metalo sudėtis – 99,9 proc. auksas, tačiau metalo, iš kurio pagaminta moneta, patikrinimas negarantuoja, kad moneta yra autentiška.
Latvijos centrinis bankas taip pat gavo informacijos apie prekybą galimai padirbtomis auksinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams skirtomis monetomis.
„Asmenys, turintys dvejonių dėl įsigytų kolekcinių monetų autentiškumo, visų pirma turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – primena R. Juzėnienė.
Bankas pabrėžia, kad perkant kolekcines monetas svarbu atkreipti dėmesį į bendrą monetos vaizdą, įvertinti detalių aštrumą ir tikslumą, monetos krašto suformavimą ir briaunos lygumą. Visos detalės turėtų būti preciziškai tikslios ir lygios – be pabangavimų, subėgimų. Raidės turi būti aiškios, kalimas – tikslus, monetoje atvaizduoti elementai nesiliečia tarpusavyje ar su kitomis monetos dizaino detalėmis.
Lietuvos banko kolekcinių monetų el. parduotuvėje galima rasti kolekcinių monetų averso ir reverso atvaizdus, kuriuos galima apžiūrėti ir susilyginti.
Anot Lietuvos banko, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į monetos autentiškumo sertifikato atitiktį. Lietuvos monetų kalykloje kaldinamoms kolekcinėms monetoms būdinga išskirtinė standartus atitinkanti kokybė, preciziškumas, kaldinimo procese laikomasi itin griežtų kalimo štampų, matricų ir spaudimo tolerancijos taisyklių, tuo užtikrinama gaminio aukščiausia kokybė, todėl jas padirbti yra itin sunku.
Rašyti komentarą