Pavogti automobiliai, smurtas ir rezonansinės bylos: kas sukrėtė Lietuvą pastarosiomis dienomis
Apžvelkime svarbiausius įvykius, kurie pateko į policijos suvestines ir sulaukė visuomenės dėmesio. Parengta pagal ELTA ir BNS pranešimus.
„Mercedes“ restauruoti turėjęs meistras automobilį pardavė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Į pareigūnus pirmadienį kreipėsi vyras, kuris pareiškė, kad 2023 metais meistrui patikėjo atlikti automobilio „Mercedes Benz Gelandewagen Diesel“ restauravimo darbus, o po kurio laiko sužinojo, kad automobilį asmuo pardavė, antradienį pranešė Tauragės apskrities policija.
Nuostolis 30 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.
Šilutės rajone dingęs 16-metis atsirado
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
papildymai visame tekste ir pavadinime
Tauragės apskrities policija antradienio rytą pranešė, kad Šilutės rajone sekmadienį, apie 18 val., iš namų išėjęs ir negrįžęs paauglys atsirado.
Dėl dingusio 16-mečio jo artimieji į pareigūnus kreipėsi pirmadienį apie 5.30 valandą.
Jonavoje sulaikytas vyras, kultūros centre demonstravęs galimai ginklą
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Jonavoje pareigūnai sulaikė vyrą, vietos kultūros centre demonstravusi į šaunamąjį ginklą panašų daiktą, antradienį pranešė policija.
Incidentas fiksuotas antradienį po vidurnakčio.
1981 metais gimęs vyras uždarytas į areštinę. Jo teisėtai laikomus pistoletus „Sig Sauer P230“ ir „CZ 75“ paėmė policijos pareigūnai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Giminingas incidentas fiksuotas 1974 metais gimęs marijampolietis, pranešęs, kad konflikto metu nepažįstamas vyriškis pagrasino su juo susidoroti, nukreipdamas į jį daiktą, panašų į ginklą.
Dėl šio įvykio taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaune pavogtas, bet vėliau rastas automobilis
Kaune buvo pavogtas automobilis, tačiau per kelias valandas nuo kreipimosi į pareigūnus jis buvo rastas Jonavoje, antradienį pranešė policija.
2020 metais pagaminto „Toyota RAV4“ pasigesta Maumedžių gatvėje esančio namo kieme pirmadienį apie 8.30 valandą.
Bendras nuostolis, įskaičiuojant automobilyje buvusius daiktus, siekia daugiau nei 44 tūkst. eurų.
Tačiau tą pačią dieną, apie 10.30 val., miesto visureigis buvo surastas Jonavoje, Sodų gatvėje.
Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vilniaus rajone girtas vairuotojas kliudė pasieniečių visureigį ir bandė pabėgti
VSAT nuotr.
Sekmadienio naktį Vilniaus rajone, Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prie Šumsko pagrindinės mokyklos, neblaivaus vyro vairuojamas lengvasis automobilis „Mercedes-Benz“ kliudė pasieniečių tarnybinį automobilį „Toyota Land Cruiser“, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
„Mercedes-Benz“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais, vairuojamas Lietuvos piliečio, lenkdamas pasieniečių visureigį, kurį tarnybos metu vairavo uniformuotas Kenos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas, kliudė tarnybinio automobilio galinį bamperį.
Po susidūrimo „Mercedes-Benz“ vairuotojas padidino greitį ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos.
Siekdami sustabdyti bėglį, pareigūnai įjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, tačiau vairuotojas į teisėtus pareigūnų reikalavimus nereagavo. Posūkyje jis nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio.
Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad vairuotojas neblaivus (1,03 promilės) ir neturi teisės vairuoti.
Eismo įvykio metu transporto priemonės apgadintos nežymiai. Automobilis „Mercedes-Benz“ ir jo vairuotojas perduoti policijos pareigūnams, kurie atlieka tolesnį tyrimą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.
Panevėžio rajone vyras smurtavo prieš nepilnametį
Panevėžio rajone nepažįstamas vyras smurtavo prieš nepilnametį, pranešė policija.
Teisėsaugos duomenimis, gruodžio 19 dieną nuo 19 iki 20 val. Panevėžio r., Plukių kaime, gatvėje nepažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gimusiam 2009 metais. Jaunuolis gydosi ambulatoriškai.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Klaipėdoje į baro patalpas įmesta petarda
Klaipėdoje į baro patalpas buvo įmesta uždegta petarda, ji sproginėdama apgadino apdailą, antradienį pranešė policija.
Incidentas fiksuotas bare Naikupės gatvėje. Nuostolis nustatinėjamas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Regionų administraciniam teismas skelbs sprendimą Margaritos Drobiazko pilietybės byloje
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose antradienį bus skelbiamas sprendimas šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko byloje dėl atimtos Lietuvos pilietybės.
Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) spalio 9 dieną priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Pilietybės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip skelbė BNS, 2023 metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisą ir numatė, kad išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų ES valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
Remdamasis šia įstatymo nuostata prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.
Atimti pilietybę iš M. Drobiazko šalies vadovui rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Nurodyta, kad šokėja palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai ES ir JAV yra įvedusios sankcijas.
M. Drobiazko prezidento dekretą apskundė Regionų administraciniam teismui, o šis savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti minėtų Pilietybės įstatymo pataisų konstitucingumą.
KT spalio pradžioje konstatavo, kad Pilietybės įstatymo nuostatomis sudarytos prielaidos „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo valstybei priešiškų veiksmų, galinčių sukelti grėsmę jos saugumui“.
M. Drobiazko advokatė Sandra Ponelienė tuomet neatmetė, jog pralaimėjus Lietuvos teismuose byla gali persikelti į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Kadangi prezidento dekretas įsigaliojo nuo jo priėmimo, M. Drobiazko šiuo metu neturi Lietuvos pilietybės.
Teismas: už 23 žmonių nužudymą kalinčiam „tulpiniui“ dar anksti į laisvę
Už 23 žmonių nužudymą kalinčio buvusio „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo nario Audriaus Andrušaičio pavojingumas visuomenei dar nėra tiek sumažėjęs, kad jam dabar būtų galima skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, antradienį paskelbė Kauno apygardos teismas.
Teismas atmetė Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimą dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo iki gyvos galvos kalinčiam panevėžiečiui.
„Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad gyvybė buvo atimta 23 asmenims, į tai, kad tik neseniai buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, vidutinės žalos visuomenei rizika išlieka. Nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs“, – sakė nutartį paskelbusi teisėja Odeta Gruodienė.
Teisėjų kolegija mano, kad dabar A. Andrušaičiui pakeitus kalėjimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą bausmės tikslai dar nebūtų pasiekti.
Paskelbta nutartis dar nėra galutinė ir gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Per posėdį praeitą savaitę A. Andrušaitis sakė, kad jau nusipelnė terminuotos laisvės atėmimo bausmės, jis atsiprašė už padarytus nusikaltimus, tikino, kad kalėjime stengiasi gyventi be nusižengimų.
Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.
Teikimus dėl tokių nuteistųjų bausmės švelninimo kasmet teikia kalėjimai, kuriuose šie nuteistieji atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę.
A. Andrušaitis šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime, čia jis buvo atvežtas dar 2014 m.
Pasak kalėjimo atstovės, nuteistasis pripažįsta dalyvavęs nusikalstamo susivienijo veikloje, neneigia vykdęs nusikaltimus, tačiau mano, kad bausmė turėjo būti individualizuota.
57 metų nuteistasis kalėjime užsiima individualia veikla, per mėnesį jo pajamos siekia 200 eurų. Iš šios sumos jis kas mėnesį skiria 10 eurų Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondui ir minėtą sumą perveda. A. Andrušaitis taip pat yra padengęs visų bylos nukentėjusiųjų ieškinius, kurie buvo priteisti teismo.
A. Andrušaitis kalėjime bausmę atlieka už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio teisėsaugos pareigūnų, policininko Sergejaus Piskunovo ir prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir kitų asmenų nužudymus.
Panevėžietis nelaisvėje laikomas nuo 2002 metų sausio, tuomet jis buvo sulaikytas įtarus sunkiais nusikaltimais. Jis ilgą laiką neigė savo kaltę ir bylą jam vadino sufabrikuota.
A. Andrušaitis iš viso buvo nuteistas už 30-ties nusikaltimų padarymą. Panevėžietis 1994–2001 m. dalyvavo ginkluoto „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dalis grupuotės nužudytųjų kūnų buvo supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nuslėpti nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto, o A. Andrušaitis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas.
„Tulpinių“ grupuotė buvo viena žiauriausių tuo metu šalyje veikusių grupuočių. Be A. Andrušaičio iki gyvos galvos buvo įkalinti dar du su juo itin sunkius nusikaltimus vykdę jo bendrai – Algimantas Vertelka ir Virginijus Baltušis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą