Po skandalingo sulaikymo ritosi aukštų pareigūnų galvos, o tada stojo tyla: praskleidė garsaus tyrimo skraistę

Praėjusią savaitę sukako lygiai metai, kai buvo garsiai ištrimituota apie prokurorų, finansinių aferų tyrėjų ir advokato sulaikymą. Tačiau po skambaus pranešimo stojo ilga tyla. „Lietuvos rytas“ praskleidė šio skandalingo tyrimo skraistę.

 

Praėjusių metų gegužę buvo sulaikyti prokurorai Ugnius Vyčinas, Nerijus Marcinkevičius, Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, buvęs FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko pavaduotojas, o dabar advokatas Šarūnas Mickevičius.

Pastarasis tapo savotiška jungiamąja grandimi su kitais pareigūnais byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.

Prieš dešimtmetį iš FNTT išėjęs ir advokatu tapęs Š.Mickevičius toliau susitikinėjo su šios įstaigos pareigūnais ir prokurorais, aptardavo ūkines ir finansines bylas, galimybę priimti sprendimus, naudingus šio advokato neoficialiai atstovaujamiems asmenims.

Paskelbę apie sulaikymus, kratas, galimas sąsajas su Ūkio banko, kredito unijų ir kitų garsių finansinių aferų bylomis aukšti teisėsaugos pareigūnai ilgam nutilo.

Vienas naujausių pranešimų pasigirdo 2020 metų lapkritį, kai buvo priimtas sprendimas atleisti iš pareigų Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorus U.Vyčiną bei N.Marcinkevičių ir Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą D.Puziną.

Archyvų nuotr.

FNTT R.Danisevičiaus nuotr.

Susitikdavo prie teatro

Netrukus nusirito dar vieno pareigūno – FNTT Vilniaus apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Ežerskio galva.

Jis iš pareigų buvo atleistas gruodį. FNTT vadovybė tada patvirtino, kad S.Ežerskiui skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda yra tiesiogiai susijusi su būrį prokurorų ir kitus pareigūnus įklampinusia korupcijos byla.

Duomenų patraukti S.Ežerskį įtariamuoju nepakako – jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Tačiau užteko duomenų, kad šis asmuo būtų pašalintas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Sekliai užfiksavo S.Ežerskio ir Š.Mickevičiaus susitikimus Vilniuje, prie Nacionalinio operos ir baleto teatro.

Sekė beveik metus

Baudžiamoji byla buvo iškelta praėjusių metų balandį, tačiau įtarimų sukėlę asmenys buvo sekami nuo 2019 metų pavasario.

Nustatyta, kad nuo 2019 metų gegužės 9 dienos iki 2020 metų kovo 3 dienos S.Ežerskis su Š.Mickevičiumi susitiko trylika kartų.

Archyvų nuotr.

Apsukriuoju Kauno advokatu vadinamas Š.Mickevičius iš pradžių buvo sulaikytas, o dabar teismo laukia laisvėje. V.Skaraičio nuotr.

Tvirtinama, kad S.Ežerskis iš Š.Mickevičiaus gaudavo konkrečių nurodymų ir siūlymų, perduodavo jam neviešo pobūdžio informaciją.

Pasak tikrintojų, 2019 metų rugsėjo 4 dieną S.Ežerskis aptarinėjo informaciją, susijusią su FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais, neatmesdamas iš advokato lūpų nuskambėjusių neteisėtų prašymų.

Nustatyta, kad FNTT pareigūnas nuo 2018 metų kovo iki 2019 metų spalio vidaus reikalų informacinės sistemos centrinėje duomenų bazėje atliko vienuolika užklausų neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Buvo konstatuota, kad vyriausiasis tyrėjas šiurkščiai pažeidė teisės aktus, įpareigojančius nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir nežeminti FNTT tarnautojo vardo.

Rado daugybę žinučių

Per kratą iš S.Ežerskio paimtame telefone aptikta daugiau nei 130 žinučių, kurias jie su Š.Mickevičiumi vienas kitam parašė per programėlę „Telegram“.

Taip pat užfiksuoti 24 tarpusavio skambučiai. Patikrinus S.Ežerskio telefoną rasta ir Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl Indrės K. skundo, susijusio su jos nuosavybės apribojimo pratęsimu.

Kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime figūruoja ir Ernestas K.

Išvadoje konstatuota, kad S.Ežerskis teikė informaciją Š.Mickevičiui ne tik apie Ernestą K., bet ir apie kitus įtariamuosius šioje didelės apimties sukčiavimo, dokumentų klastojimo, turto iššvaistymo ir neteisėto praturtėjimo byloje – Tomą O. ir Aidą Š.

Archyvų nuotr.

Nerijus Marcinkevičius  / A.Barzdžiaus nuotr.

„Pareigūnas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi naudodamas duomenis, kurie jam nepriklausė“, – pareiškė Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs FNTT vyriausiojo tyrėjo skundą dėl grąžinimo į darbą.

Kaune daro, ką nori?

Š.Mickevičių ir S.Ežerskį slapta sekę pareigūnai darė garso ir vaizdo įrašus. Viename įrašytame pokalbyje advokatas minėjo Ernesto K. ir kitų įtariamųjų pavardes, nurodė dešimties eurų sumą – manoma, kad tokia maža ji galėjo būti įvardyta tyčia – norint suklaidinti.

„O tu turi užsirašęs pavardę? Turi pavardę užsirašęs, ane? Atsimeni Ernestas K...? Jeigu nėra K..., tai ten tą vietą mes ta kryptim ir nueisim“, – dėstė advokatas.

FNTT pareigūnui atsakius „supratau“, advokatas kalbėjo, kad vienas įtariamasis duos parodymus prieš kitą.

„Šitą dylino K... Jisai čia va... Tau reiks man tada po dešimt eurų... – po kurio laiko tęsė Š.Mickevičius, atskleidęs ir laikinosios sostinės ypatumus: – Čia, Kaune, mes galim daryti, ką norime. Su J... (įtariamasis kitoje byloje. – Red.) galim padaryt. Gal imti tiktai ten (...).

Man bus tenai žinai, paskambini ir padaro. Išsiųsit be problemų.“

Buvo padaryta išvada, jog S.Ežerskis po šio pokalbio su Š.Mickevičiumi neteisėtai rinko tam tikrus duomenis ir perdavė juos.

Domėjosi garsia byla

Nustatyta, kad S.Ežerskis be pagrindo tikrino duomenis Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje – sužinodavo duomenis apie įtariamuosius, kuris prokuroras kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, koks pareigūnas jį atlieka, ar priimtas procesinis sprendimas.

S.Ežerskis domėjosi bylomis, iškeltomis dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo, taip pat nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir kitų galimų nusikaltimų.

Archyvų nuotr.

STT / M.Patašiaus nuotr.

Viename šių ikiteisminių tyrimų įtarimai buvo pareikšti garsioje byloje, iškeltoje dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo.

Joje į teisėsaugos akiratį pateko statybų bendrovė „Irdaiva“ ir jos vadovai.

Slapta įrašytame Š.Mickevičiaus ir S.Ežerskio pokalbyje pastarojo žodžiai buvo neaiškūs, buvo girdėti tiktai nuotrupos: „Supratau“, „Taip“, „Hm“.

Matyt, todėl sekliams pritrūko įrodymų pareikšti įtarimus FNTT pareigūnui baudžiamojoje byloje.

Bet po patikrinimo tarnybos vadovybė nusprendė atleisti jį iš darbo dėl šiurkščių tarnybinių pažeidimų. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmetus S.Ežerskio prašymą grąžinti į darbą, nepalankų sprendimą jis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą skelbs gegužės pabaigoje.

Matydavosi ir kitur

S.Ežerskio ir Š.Mickevičiaus santykiai sudaro tik nedidelę skandalingos istorijos dalį.

Skirtingai nei S.Ežerskis, didžiulės apimties korupcijos byloje įtariamaisiais tapo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo prokurorai U.Vyčinas ir N.Marcinkevičius, taip pat jų kolega iš Kauno D.Puzinas. Jų susitikimai su Š.Mickevičiumi vykdavo Vilniuje ir Kaune, įvairiose viešose ir privačiose vietose.

Buvo gauta duomenų, kad prokurorai, kaip ir S.Ežerskis, aptardavo su Š.Mickevičiumi ikiteisminių tyrimų eigą, galimybes priimti advokato aplinkos rato žmonėms palankius sprendimus.

„Įtariama, kad tokie aptarimai vyko dėl ekonominio-finansinio pobūdžio ikiteisminių tyrimų – turto iššvaistymo Ūkio banke, kredito unijose ir kitų bylų.

Š.Mickevičius su įtariamaisiais bendravo asmeniškai, be tarpininkų“, – „Lietuvos rytui“ teigė Generalinės prokuratūros atstovai. Ūkio banko aferų tyrimui vadovavęs U.Vyčinas šią bylą buvo baigęs pernai sausį, likus keliems mėnesiams iki jo sulaikymo.

Archyvų nuotr.

Ugnius Vyčinas D.Umbraso nuotr.

U.Vyčinas – vienintelis iš atleistos prokurorų trijulės, mėginantis per teismą sugrįžti į darbą. Jo skundas dar neišnagrinėtas. D.Puzinas kontroliavo su PVM grobstymu susijusias sukčiavimo bylas.

Dar vienas įtariamasis – FNTT Vilniaus apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas N.Valatka yra nušalintas nuo pareigų.

Aptiko iškalbingų sąsajų

U.Vyčinui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, N.Marcinkevičiui – dėl kyšininkavimo, D.Puzinui – dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, N.Valatkai – dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu, o advokatui Š.Mickevičiui – dėl piktnaudžiavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo.

Prokurorai ir FNTT tyrėjai dėl jiems inkriminuojamų epizodų tarpusavyje nėra susiję, tačiau juos savotiškai jungia vienas asmuo – buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos viršininko pavaduotojas Š.Mickevičius, susitikdavęs su pareigūnais ir galbūt nuvedęs juos į klystkelius. Įklimpę teisėsaugininkai, kaip įtariama, veikė nepriklausomai vienas nuo kito.

Bet teisme narpliojant S.Ežerskio skundą dėl gražinimo į darbą išlindo netiesioginės sąsajos su prokuroru N.Marcinkevičiumi.

S.Ežerskis informacinėje sistemoje domėjosi ir byla, kurios tyrimui vadovavo šis prokuroras.

Toje pačioje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir daugelio kitų nusikalstamų veikų įtarimai yra pareikšti Ernestui K., Tomui O. ir Aidui Š., apie kuriuos kalbėjo Š.Mickevičius, susitikęs su S.Ežerskiu. „Lietuvos ryto“ duomenimis, šiame plačios apimties tyrime kaip įtariamieji ir liudytojai figūravo apie 70 asmenų.

Advokatas – nekalbus

„Atvirai sakant, nieko nežinau, niekuo nesidomiu. Tai tiek žinių. Neturiu ką komentuoti ir nenoriu diskutuoti“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė įtariamuoju korupcinėje byloje patrauktas advokatas Š.Mickevičius.

Jis nepanoro atsakyti, kaip vertina visą šią skandalingą istoriją, ar pripažįsta savo kaltę. Š.Mickevičius paprašė nepateikti klausimų, susijusių su rezonansiniu tyrimu: „Dabar aš poilsiauju.“

Įtarimai – dėl kelių epizodų

Skirtingai nei S.Ežerskis, jo kolega iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus N.Valatka buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau neatleistas – jis vis dar yra nušalintas nuo pareigų.

Advokatas Šarūnas Rameikis patvirtino „Lietuvos rytui“, kad garsioje korupcijos byloje vyriausiajam tyrėjui pareikšti įtarimai dėl kelių galimų nusikaltimų epizodų.

N.Valatka taip pat įklimpo po susitikimų su advokatu Š.Mickevičiumi. „Mano ginamasis buvo kriminalinės žvalgybos pareigūnas, kuriam įstatymai suteikė galimybę rinkti informaciją iš šaltinių.

Tą veiklą reglamentuoja FNTT, Kriminalinės žvalgybos įstatymai, neviešo pobūdžio teisės aktai. Dėl pareikštų įtarimų turime aiškintis, ar jis šią informaciją rinko teisėtai“, – pasakojo Š.Rameikis.

Tyrimas – sudėtingas ir itin didelis

Elena Martinonienė, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja: „Šiame ikiteisminiame tyrime, kuris sudėtingas ir ypač didelės apimties, yra vienuolika įtariamųjų.

Tyrimo metu jau atlikta daugiau nei 100 apklausų, per 100 apžiūrų. Vykdomos apklausos, yra paskirtos užduotys Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistams, laukiama jų rezultatų.

Dėl bylos sudėtingumo ir apimties šiuo metu nėra galimybės apibrėžti tyrimo terminą. 2020 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais vykusio kompleksinio patikrinimo metu buvo patikrintas ir 41 ikiteisminis tyrimas, kurį kontroliavo tuo metu prokurorų pareigas ėję D.Puzinas, N.Marcinkevičius ir U.Vyčinas.

Atsižvelgiant į gautas išvadas buvo priimti sprendimai panaikinti du D.Puzino priimtus nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus.

N.Marcinkevičiaus kontroliuotuose ikiteisminiuose tyrimuose ir priimtuose nutarimuose rasta tam tikrų trūkumų, tačiau šio prokuroro priimti nutarimai nebuvo panaikinti nesant pakankamo teisinio pagrindo.

Taip pat nebuvo panaikintas ir nė vienas U.Vyčino priimtas nutarimas jo kontroliuotuose ikiteisminiuose tyrimuose.“

 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder