Rytų Europos nusikaltėlių gaujos apiplėšinėja tolimųjų reisų vairuotojus ir didina mūsų pirkinių kainas

Ekspertai pabrėžia: šie nusikaltimai daro tiesioginę įtaką ne tik logistikos sektoriui, bet ir galutinėms kainoms parduotuvių lentynose.

Krovinių vagystės keliuose jau tapo rimta problema visoje Europoje, ypač šalyse, kuriose stipriai išvystytas automobilių transportas. 

Vairuotojai dažniausiai užpuolami naktimis, kai sustoja pailsėti, o nusikaltėliai veikia pagal kruopščiai parengtus planus, įvertindami maršrutus, poilsio laiką ir vežamų krovinių vertę. 

Šiai temai atskirą tyrimą skyrė ir britų leidinys Daily Mail.

Organizacijos, o ne atsitiktiniai nusikaltėliai

Didžiojoje Britanijoje dauguma grupuočių, užsiimančių krovinių ir degalų vagystėmis, yra gerai organizuotos gaujos. Jose dalyvauja nusikaltėliai iš Rytų Europos ir Balkanų šalių – Rumunijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos, Albanijos, Serbijos.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie konkrečias organizuotas nusikalstamas grupes, o ne apie migrantus apskritai – didžioji dalis vairuotojų ir logistikos sektoriaus darbuotojų iš šių šalių yra įstatymus gerbiantys žmonės.

Nusikaltėliai dažnai naudojasi informatoriais sandėliuose, kuria fiktyvias transporto įmones ir veikia pagal detalius planus, leidžiančius pavogti didelius prekių kiekius, kurie vėliau perparduodami juodojoje rinkoje.

Kaip veikia gaujos

Didžioji dalis vagysčių įvyksta naktį, kai vairuotojai sustoja poilsiui. Dėl saugių stovėjimo aikštelių trūkumo jie dažnai nakvoja kelio pakraščiuose, pramoninėse zonose ar prastai saugomose poilsio aikštelėse.

Dažniausi nusikaltėlių veiksmai:

• perpjaunami priekabų tentai, kad būtų greitai patikrintas krovinys;
• atidaromos priekabų durys;
• išleidžiamas dyzelinis kuras;
• neretai vienu metu apiplėšiami keli sunkvežimiai.

Pavogti daiktai – išmanieji telefonai, elektronika, alkoholis, cigaretės, maisto produktai – greitai parduodami per populiarias internetines platformas. Pirkėjai dažnai net neįtaria, kad įsigyja vogtas prekes.

Nusikaltimai pagal užsakymą

Ekspertai pabrėžia: tai nėra atsitiktinės vagystės. Dauguma nusikaltimų vykdomi gavus tikslią informaciją apie krovinį. Į schemas neretai įtraukiami sandėlių darbuotojai, per agentūras samdomi laikini darbininkai ar net fiktyvios transporto įmonės.

Kai kuriais atvejais nusikaltėliai įkuria tariamas vežimo bendroves, gauna oficialų pristatymo užsakymą ir tiesiog dingsta kartu su visa priekaba.

Brangiausi kroviniai – pagrindinis taikinys

Didžiausią nusikalstamų gaujų dėmesį pritraukia:

• išmanieji telefonai ir elektronika,
• alkoholis ir cigaretės,
• žinomų prekės ženklų vartojimo prekės.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – netoli Hitrou oro uosto pavogta 12 tūkst. naujų „Samsung“ išmaniųjų telefonų siunta, kurios vertė siekė apie 8 mln. svarų. Kitais atvejais elektronika buvo pavogta tiesiai iš važiuojančio sunkvežimio – itin pavojingu būdu, pramonėje vadinamu „rumuniškuoju metodu“.

© stock.adobe.com nuotr.

Nuolatinė baimė vairuotojams

Patys vairuotojai pripažįsta, kad dirba nuolat patirdami stresą. Tolimųjų reisų vairuotojas Lanny Carville pasakojo, jog naktį serviso aikštelėje netoli Peterboro buvo perpjautas jo sunkvežimio tentas. Jam pasisekė – krovinys liko nepaliestas, tačiau iš gretimo sunkvežimio buvo pavogta cigarečių siunta.

Kitas vairuotojas, Džonas, teigia, kad jo tentai buvo supjaustyti jau septynis ar aštuonis kartus – dažniausiai oficialiose stovėjimo aikštelėse prie greitkelių.

Net jei krovinys nebuvo pavogtas, tentų pažeidimai gali lemti gavėjo atsisakymą priimti prekes. Tokiais atvejais įmonės priverstos grąžinti krovinį, jį perpakavti ir išsiųsti iš naujo savo lėšomis.

Auganti ekonominė žala

Autotransporto įmonių asociacijos duomenimis:

• 2024 m. pavogta krovinių už 111 mln. svarų;
• 2023 m. – už 68 mln. svarų;
• nuo 2020 m. bendra žala ekonomikai viršijo 1 mlrd. svarų.

Kiekvienas toks incidentas reiškia didesnes draudimo įmokas, brangesnį transportavimą ir galiausiai – aukštesnes kainas vartotojams. Ekspertai pabrėžia: už nusikaltimus galų gale sumoka įprasti pirkėjai.

Specializuotas britų policijos padalinys NaVCIS nurodo, kad 43 proc. vagysčių įvyksta kelio pakraščiuose, 32 proc. – aptarnavimo zonose. Be to, per metus užregistruojama daugiau nei 1700 degalų vagysčių atvejų, nors pats padalinys beveik negauna valstybės finansavimo.

Pagrindinė problema – nesaugios stovėjimo aikštelės

Pramonės atstovų vertinimu, Didžiojoje Britanijoje trūksta apie 11 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Dauguma esamų aikštelių yra prastai apšviestos, neturi apsaugos ar patikimos vaizdo stebėjimo sistemos.

Tuo pat metu vairuotojai už naktinį stovėjimą moka iki 50 svarų, negaudami realios apsaugos. Vyriausybė pradėjo 20 mln. svarų finansavimo programą stovėjimo aikštelėms gerinti, o kai kurie operatoriai jau praneša, kad įrengus kameras ir apsaugą vagysčių skaičius sumažėjo.

Parlamentarė Rachel Taylor siūlo įvesti atskirą nusikaltimų prieš krovinių vežimą kodą, kad policija galėtų tiksliau fiksuoti problemos mastą. 

Pasak jos, kalbama ne apie smulkias vagystes, o apie rimtą organizuotą nusikalstamumą, tiesiogiai veikiantį ekonomiką ir kainas parduotuvėse.