Šalies kriminalinių įvykių ir nelaimių suvestinė: nuo sankcijų pažeidimų iki melagingų pranešimų

Prokuratūra: Kauno bendrovė pažeidė tarptautines sankcijas, tiekdama Rusijai įrangą naftos perdirbimui

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Kaune veikianti bendrovė ir du jos atstovai bus teisiami dėl įrangos naftos perdirbimui galimo tiekimo į Rusiją ir tokiais veiksmais pažeistų sankcijų.

Kaip skelbia prokuratūra, įmonė pagamino ir į Rusiją eksportavo beveik 275 tūkst. eurų vertės vandens valymo įrangą. 

Pagal kitą sudarytą sutartį į objektą, įsikūrusį Rusijoje, buvo išgabentas dar vienas įrenginys – daugiau nei 40 tūkst. eurų vertės siurblinė.

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) direktorius ir netiesioginis dalies bendrovės akcijų savininkas kaltinami pažeidę Lietuvoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, išgabenant daugiau nei ketvirčio milijono vertės įrangą, ir dėl to padarę didelę žalą Lietuvos interesams. Analogiški kaltinimai pareikšti ir Kaune registruotam juridiniam asmeniui.

Už nusikalstamą veiką jiems gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamieji, Kaune veikiančios bendrovės direktorius ir UAB akcininkas, įtariama, pažeidė Lietuvoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas. Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji, apeidami tarptautines sankcijas, taikomas dėl Rusijos karinės agresijos veiksmų prieš Ukrainą, įgyvendino sudarytus susitarimus dėl įrenginių tiekimo pagal projektus naftos perdirbimo objektams Rusijoje.

Įtariama, kad, siekiant įgyvendinti susitarimus dėl įrenginių išgabenimo, buvo sudarytos sutartys, tarp Kaune veikiančios bendrovės ir Nyderlanduose, Rusijoje registruotų įmonių, kurias vykdant buvo pagamintos ir išgabentos prekės į Rusiją.

Manoma, kad fiziniai asmenys ir UAB demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų dėl Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų, taip pat siekdami finansinės naudos, pažeidė valstybės deklaruojamus principus užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, pagarbą žmogaus teisėms bei dėl to padarė didelės žalos Lietuvos interesams.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Kaune galimai dujomis apsinuodijo moteris ir kūdikis

Kaune galimai dujomis apsinuodijo moteris ir kūdikis.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sekmadienio vakarą 18.25 val. buvo gautas pranešimas apie įvykį Lakūnų plente.

Į ugniagesius gelbėtojus kreipėsi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Jie pranešė, kad galimai 5 žmonės apsinuodijo dujomis, kuriomis yra kūrenamas namas. Taip pat pranešta, kad gaisro požymių nėra.

Atvykę ugniagesiai konstatavo, kad namo viduje jaučiamas aitrus kvapas, o žmonės išėję į lauką.

Cheminių medžiagų ir dujų detektorius identifikavo galimą nervus paralyžiuojančių dujų koncentraciją.

Medikai moterį su kūdikiu išvežė į gydymo įstaigą.

Savininkui nurodyta patalpas vėdinti visą parą, vėliau jas uždaryti ir po kelių valandų kviesti ugniagesius, kad vėl būtų galima pamatuoti dujų koncentraciją.

Lazdijų rajone melagingai pranešta apie sprogmenį bažnyčioje

Sekmadienio vakarą policijai pranešta apie Lazdijų rajono bažnyčioje padėtą sprogmenį.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 19.06 val. pranešta, kad Lazdijų rajone, Metelių kaime, bažnyčios pastate, padėtas sprogmuo.

Patikrinimo metu sprogmenų nerasta. Tą patį vakarą, apie 19.50 val., Alytaus rajone, Remeikių kaime, name, sulaikant įtariamąjį, melagingai pranešusį apie padėtą sprogmenį, jis aktyviais veiksmais priešinosi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sužalojo tarnybos metu uniformuotą Alytaus policijos pareigūną (gim. 1970 m.), kuris paguldytas į ligoninę.

Įtariamasis neblaivus (1,81 prom.) (gim. 1976 m.) uždarytas į areštinę.

Policija surinko medžiagą dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Sukčiai apgavo du žmones ir išviliojo 33 tūkst. eurų

Sukčiai apgavo du žmones Vilniuje ir Vilniaus rajone bei iš jų išviliojo 33 tūkst. eurų.

Sekmadienį apie 15 val. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1976 m.), gyventis Vilniaus rajone. Jis pranešė, kad vasarą nukentėjo nuo sukčių.

Nukentėjusiojo teigimu, liepos-rugpjūčio mėnesiais socialiniuose tinkluose su juo susisiekė nepažįstami asmenys, jie bendravo rusų kalba.

Įtikinę investuoti į internetinę investavimo platformą, jie apgaulės būdu išviliojo 30 tūkst. 620 eurų.

Gavusi pareiškimą, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Sekmadienį į policiją taip pat kreipėsi nuo sukčių nukentėjusi senjorė iš Vilniaus.

Kaip informuoja policija, Vilniaus apskr. VPK gautas moters (gim. 1956 m.) pranešimas. Jame teigiama, kad  lapkričio 24 d. apie 9.30 val. Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys.

Prisistatę telekomunikacijų įmonės bei banko darbuotojais, apgaule išviliojo 2,4 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Už korupciją kalintis Pridotkas į laisvę anksčiau tikriausiai neišeis

Už korupcinius nusikaltimus dvejų metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktorius Gediminas Pridotkas tikriausiai turės atlikti visą jam teismo paskirtą bausmę.

Kauno apygardos teismas praeitą savaitę atmetė G. Pridotko advokato skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą nepaleisti iš Kauno kalėjimo lygtinai latentinius ir pavojingus korupcinius nusikaltimus įvykdžiusį buvusį valstybės tarnautoją. Bylos duomenimis, aukšto rango pareigas ėjęs G. Pridotkas nusikalstamu būdu įgijo daugiau nei 296 tūkst. eurų, taip pat kyšininkavo, siekė greito ir lengvo praturtėjimo.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pagal galiojančią tvarką klausimai dėl lygtinio paleidimo gali būti svarstomi maždaug kas pusmetį, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimai dar gali būti svarstomi dviejų instancijų teismuose. Todėl naujas G. Pridotko svarstymas dėl lygtinio paleidimo gali vykti tik kitąmet.

Pagal teismo nuosprendį G. Pridotko bausmės pabaiga numatoma kitų metų birželį.

Remdamasi Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos kalėjimų tarnyba Eltai teigė, kad, kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo arba teismas priima nutartį nepatvirtinti komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo datą.

„Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos“, – rašoma Kalėjimų tarnybos atsakyme Eltai.

Lygtinio paleidimo taikymo klausimas svarstomas atsižvelgiant į tai, kaip nuteistasis įgyvendina jam pateiktas rekomendacijas ir vykdo individualų resocializacijos planą, taip pat įvertinus kitą socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, įskaitant bausmės atlikimo terminą ir rizikos veiksnių mažėjimą. Komisija sprendimą priima sistemiškai analizuodama šių duomenų visumą.

Teismas: bausmė turi būti veiksminga, kaltininkas nubaustas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Petraškienė, atmesdama G. Pridotko advokato skundą, nutartyje pažymėjo, kad, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio.

Ji atkreipė dėmesį, kad nuteistasis atlieka bausmę už šešių nusikaltimų padarymą, trys nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, du priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams.

„G. Pridotkas nusikaltimus padarė būdamas valstybės tarnautoju – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi. Nusikalstamų veikų mechanizmas sudėtingas ir gerai suplanuotas, tai iš esmės didina nuteistojo pavojingumą. Pažymėtina, kad nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, panaudojant kartu su sutuoktine įkurtą ir valdomą įmonę.

G. Pridotko padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste, sutiktina, kad palaikomi socialiniai ryšiai su žmona ir dviem mažamečiais vaikais, buvimas su jais dvi dienas per savaitę teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Vis dėlto, nusikaltimų padarymo metu nuteistasis jau turėjo šeimą, jam buvo gimę abu vaikai, tačiau tai nesustabdė G. Pridotko nuo šešių nusikaltimų padarymo. Kaip valstybės tarnautojas jis aiškiai suprato galimas savo veiksmų pasekmes, todėl skunde nurodomas noras aktyviau dalyvauti savo vaikų gyvenime, nei šiuo metu, teismui negali būti svarbesnis, nei yra pačiam nuteistajam", – rašoma teisėjos A. Petraškienės nutartyje.

Teisėja taip pat pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodytas apsauginis veiksnys: turima gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo G. Pridotko nesustabdė, todėl abejojama, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos.

Mokslų daktaro laipsnį turintis ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs 52 metų G. Pridotkas Kauno kalėjime kali nuo praėjusių metų rugpjūčio.

ELTA primena, kad buvęs NMVRVI direktorius G. Pridotkas nuteistas už tai, kad, panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

Be laisvės atėmimo bausmės G. Pridotkui paskirta 18 tūkst. eurų bauda bei penkerius metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.

G. Pridotkas teisme pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Jis ir jo sutuoktinė Evelina Pridotkienė šioje byloje iš viso valstybei turėjo sumokėti apie trečdalį milijono – daugiau nei 332,8 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro konfiskuotas kyšis, baudos.

Šiliauskui kalėjimo vartai atsivėrė

Tuo metu panašią kaip G. Pridotkas pinigų sumą nusikalstamu būdu įgijęs buvo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas to paties Kauno apygardos teismo sprendimu jau paleistas į laisvę.

V. Šiliauskui nuosprendžiu teismas buvo skyręs kalėti 3 metus ir 4 mėnesius, jis už grotų pateko pernai vasario pabaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Per ikiteisminį tyrimą V. Šiliauskas buvo suimtas apie du mėnesius, šis laikas yra įskaičiuojamas į bausmės laiką, todėl už grotų jis realiai praleido nepilnus dvejus metus. Už korupciją nuteistas aukštas pareigas ėjęs į laisvę turėjo būti paleistas tik 2027 m. gegužę.

Kauno apygardos teisėjas Aurelijus Rauckis paskelbė, kad nuteistajam drausminių nuobaudos kalėjime nebuvo skirtos, Kauno kalėjimo viršininko sprendimu už nepriekaištingą elgesį ir nusikalstamų rizikos mažinimą nuteistajam skirta skatinimo priemonė, nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą Kauno kalėjime (atviruosius namus), jis deda pastangas teigiamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai, jam nėra būdingas smurtinis, agresyvus elgesys.

Teisėjo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. Šiliauskas yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo pastaruoju metu stebimas pažangus teigiamas elgesys laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad, ir būdamas laisvėje, jis elgsis atsakingai.

V. Šiliauskas išeiti į laisvę anksčiau laiko nesėkmingai mėgino du kartus.

Bylos duomenimis, buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021–2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir „Autokaustos“ sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

Teismo nuosprendžiu iš V. Šiliausko buvo konfiskuoti kratos metu rasti 240 tūkstančių 930 eurų. Jie jau perduoti valstybei.