Sąvartynu Kuršių neriją pavertę vilniečiai kaltės kratosi

Antradienį ant teisiamųjų suolo pajūryje sėdo sostinėje registruotos kelių tiesimo bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius ir jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius. Vilniečiai neigia, kad savo veiksmais unikaliai Kuršių nerijos gamtai padarė daugiau nei 5,6 mln. eurų žalą.

Juridiniam asmeniui „Akordas 1“ ir abiem bendrovės vadovams, kurie prilyginti valstybės tarnautojams, pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo ir saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo ar suniokojimo.

Už šiuo nusikaltimus gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Vakar baudžiamoji byla pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.

Tiek „Akordas 1“ akcininkas ir direktorius G. Matulevičius, tiek jo pavaduotojas M. Karpičius savo kaltę kategoriškai neigia.

Bendrovės vadovas tikina, kad suvokia, ką teisėsaugininkai surašė kaltinamajame akte, tačiau pačių kaltinimų net nesupranta. Neva surašyti kažkokie „vėjai“.

M. Karpičiaus advokatas pasisakė dar atviriau. Jo teigimu, visi veiksmai buvo derinti su Neringos savivaldybe ir ji neva net nurodė vietą, kur išpilti seną asfaltą.

Kalbėdami teisme G. Matulevičius ir M. Karpičius pasinaudojo savo teise parodymus duoti įrodymų tyrimo pabaigoje.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų surinktais duomenimis, nusikaltimas galimai įvykdytas 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais.

Įgyvendinant iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų - frezuoto asfalto - neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.

Už 1,72 km ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą ir kad pagal projektą rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose.

Nustatyta, kad senas asfaltas supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei kelis miško keliukus, esančius Neringoje.

Aplinkosaugos specialistų vertinimu, šiais veiksmais, manoma, buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams bei Nidos senovės gyvenvietei, vadinamai Penkių kalvelių gyvenviete.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad gamtai padaryta turtinė žala galimai viršija 5,6 mln. eurų.

Atsirado ir kitų sunkių padarinių aplinkai - mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai, sunaikintos būdingos pievos, pakeistas kraštovaizdžio tipas ir kt.

Frezuotame asfalte, iš kurio nutiesti trys keliukai, aptikta tokių kenksmingų medžiagų kaip švinas, arsenas, cinkas, chromas, varis.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio, nustatant gamtai padarytą žalą įtakos turėjo ir tai, jog neteisėti veiksmai atlikti saugomoje teritorijoje.

Siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, prokuroro nutarimu abiejų bendrovės vadovų ir juridinio asmens turtui, kurio vertė apie 2 mln. eurų, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder