Klaipėdos apygardos prokuratūra su kaltinamuoju aktu teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą.
Rusijos Federacijos pilietis, veikęs kaip Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas, kaltinamas ne vienerius metus sistemingai organizavęs bei koordinavęs informacijos rinkimą Lietuvoje Rusijos naudai.
Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų.
Šiuo metu Rusijoje gyvenantis šnipas bus teisiamas už akių.
Už akių jam yra skirta ir griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas.
Šnipinėjimui 40-metis rusas pasitelkė du Lietuvos Respublikos piliečius.
"Nuo 2014 iki 2020 metų kaltinamasis organizavo ir koordinavo grupės veiklą, kurios nariai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus, valstybės institucijų veiklą, pasienio apsaugos sistemą, visuomeninius procesus bei įvairiuose renginiuose dalyvavusius asmenis", - sakė Generalinės prokuratūros atstovė Agnė Gotautaitė.
Du kaltinamojo pasitelkti Lietuvos piliečiai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, jau yra pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo Rusijai.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Aleksėjui Greičiui paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vykdydamas kaltinamojo užduotis, M. Tunikaitis rinko informaciją apie valstybės institucijų ir kitus Rusijos žvalgybą dominančius objektus, fotografavo infrastruktūrą, rinko duomenis apie valstybės tarnautojus bei visuomeninių renginių dalyvius.
Jam taip pat pavesta įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai skelbti tam tikrą informaciją bei vykdyti kitus nurodymus.
Bylos duomenimis, nuteistasis gyveno pasienio regione, nuolat vykdavo į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir palaipsniui verbavo FSB pareigūnas.
A. Greičiui pavesta organizuoti kaltinamojo visiškai arba iš dalies finansuojamus kultūrinius ir visuomeninius renginius Lietuvoje, rinkti informaciją apie jų dalyvius bei stebėtojus, fotografuoti ir filmuoti renginius, o surinktą medžiagą perduoti kaltinamajam.
Nustatyta, kad už vykdytas užduotis buvo mokamas piniginis atlygis.
"Bylos duomenimis, siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio naudotos įvairios konspiracijos priemonės – elektroninio pašto paskyros, susirašinėjimas per žaidimų programėles, socialiniai tinklai ir kiti iš anksto suderinti komunikacijos kanalai", - teigė A. Gotautaitė.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.
Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą