Teismas išteisino bendrovės direktorių dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe

Kaltinamasis V. Š. kaltės nepripažino ir nurodė, kad abiems darbuotojams – K. K. ir A.B. –pasakė, kad mūrbalkius kelti ir montuoti ant mūro sienos galės tik tada, kai bus pastatyti pastoliai, kadangi be pastolių šių darbų daryti negalima. Kad vyrai, nesulaukę atvežtų pastolių, savo iniciatyva ir be jo leidimo montavo mūrbalkius, jis nežinojo iki nelaimės. Nurodymo naudoti savadarbes kopėčias kelti mūrbalkiams jis nedavė, vyrai tokius darbus atliko su juo nepasitarę ir neįspėję.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir išanalizavęs visų asmenų, turinčių kokios nors reikšmingos bylai informacijos, parodymus, nustatė, kad K. K. savavališkai, be kaltinamojo žinios nusprendė atlikti stogo įregimo (mūrbalkių iškėlimo) darbus, nesulaukus būtinų šiems darbams atlikti pastolių. Ir nors Teismas pripažino, kad V. Š., kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, išties pažeidė kaltinime, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, tačiau įmonėje parengtas saugaus darbo taisyklių rinkinys, su kuriuo buvo supažindinti ir K. K. bei A. B., patvirtino, kad šiems darbuotojams buvo žinomos esminės, bazinės ir – sudėtingesniems darbams – detalizuotos saugaus darbo taisyklės; net jeigu būtų parengtos dar detalesnės taisyklės, jos nebūtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo kilimo jų laikantis. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad  V. Š. padaryti teisės aktų pažeidimai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su K. K. žūtimi.   

Kadangi V. Š. išteisintas, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant, kad civilinis ieškovas išsaugo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.