Teismui perduota byla dėl buvusio medicinos centro turto pasisavinimo už 94 tūkst. eurų
Centre dirbusi konsultantė taip pat kaltinama didelės vertės sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisėtu vertimusi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2018 metais, tačiau jis užtruko, nes konsultante dirbusi moteris 2019 metais nuo teisėsaugos pasislėpė Prancūzijoje. Buvo paskelbta jos paieška, o pati moteris buvo sulaikyta Lietuvoje po dvejus metus trukusio slapstymosi.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu jau nebeveikiančiame medicinos centre direktoriaus pavaduotoja ir faktinė įmonės valdytoja 2015–2016 metais galėjo įmonės lėšas naudoti savo poreikių tenkinimui.
FNTT pareigūnai įtaria, kad abi moterys įmonės lėšomis pirko prekes, tokias kaip keraminė keptuvė, parketas, trikotažo gaminiai, maistas gyvūnams, sniego batai, turistinis patiesalas, bei prekių pristatymo, lengvojo automobilio ir keleivio perkėlimo paslaugas, kurios galbūt buvo naudojamos ne įmonės veikloje, o moterų asmeninėms reikmėms.
Skaičiuojama, kad bendra prekių ir paslaugų vertė sudarė beveik 18 tūkst. eurų.
Nei centras, nei įtariamų darbuotojų tapatybės FNTT pranešime neįvardijami.
Taip pat įtariama, kad konsultante dirbusi moteris, kuri galimai faktiškai valdė įmonės finansus ir koordinavo veiklą, disponuodama bendrovės įmonės sąskaitos generatoriumi, neteisėtai į savo sąskaitą persivedė beveik 6 tūkst. eurų ir apgaulingai tvarkė apskaitą.
Be to, padirbėjusi konsultante, o vėliau nėjusi jokių pareigų, moteris galimai tyčia Valstybinei ligonių kasai (VLK) ir teritorinėms ligonių kasoms teikė melagingus duomenis apie veiklos vykdymo adresą, nors licencijos, suteikiančios teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ji neturėjo.
Įtariama, kad siekdama gauti VLK lėšų, moteris VLK ir Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos bei Šiaulių teritorinėms ligonių kasoms teikė PVM sąskaitas faktūras bei pažymas ir tokiu būdu neteisėtai medicinos centrui gavo beveik 70 tūkst. eurų VLK lėšų.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už didelės vertės sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią baudą – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint tam leidimo ar licencijos griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Rašyti komentarą