Telefoniniai sukčiai aukas įkalba parduoti nekilnojamąjį turtą ir išvilioja gautus pinigus

Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto, kai asmenys apgaule įtikinami parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos. Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje atliekama 10, Vilniaus – 6, Panevėžio – vienas tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, jog sukčiai, pasitelkdami melagingą informaciją ir psichologinį spaudimą, įtikina gyventojus skubiai parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Sukčiai telefonu prisistato įvairių institucijų ar kitų organizacijų atstovais. Jie pateikia išgalvotą istoriją, neva nukentėjusiojo turtas jau yra parduotas arba parduodamas „juodojoje rinkoje“, todėl vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo skubiau jį parduoti. Patikėję šia melaginga informacija, žmonės savo nekilnojamąjį turtą parduoda skubotai ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

Nustatyta, kad dažniausiai tokių sukčiavimo schemų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir baimės prarasti turtą priima skubotus sprendimus. Po nekilnojamojo turto pardavimo sukčiai nukentėjusiuosius įtikina gautus pinigus išsigryninti arba panaudoti aukso luitams įsigyti. Vėliau grynieji pinigai ar aukso luitai perduodami sukčių nurodytiems asmenims.

Ikiteisminių tyrimų metu vertinama, ar tam tikrais atvejais šioje schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar turto įgijėjai.

Prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto įgijėjus, tarpininkus ir notarus atkreipti ypatingą dėmesį į galimas rizikas. Budrumo reikėtų, jei vyresnio amžiaus klientas skuba parduoti vienintelį būstą, sutinka jį parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių, nurodo ketinantis išvykti į užsienį, elgiasi sutrikęs, nuolat bendrauja telefonu su nepažįstamais asmenimis arba teigia vykdantis banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.

Policijos praktika rodo, kad tokio pobūdžio sukčiavimų aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Dalis jų yra rusakalbiai, todėl bendraujant su šiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko įsitikinti, kad sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą priimamas savarankiškai, be sukčių daromos įtakos.

Pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius ir kritiškai vertinti bet kokius skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai priimti sprendimus dėl turto pardavimo ar kitų finansinių sandorių. Nė viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti turto ar perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių.