Žinomas kalinys iš Pravieniškių kalėjimo reikalavo 91 800 eurų: tikino, kad sulaukė neeilinio pažeminimo

O dabar, praėjus bausmės laikui, A. Dimbinsko vardas vėl skamba teismuose, tik šįkart – paties vyro iniciatyva.

Nuteistasis padavė į teismą Pravieniškių pataisos namus, teigdamas, kad juose patyrė sunkiai nupasakojamus dalykus, todėl iš valstybės turėtų gauti 91 800 eurų.

TV ekranų herojus

Trumpas pasažas į praeitį: 2014-2015 metais A. Dimbinskas TV ekranuose būdavo matomas dėl istorijos, kuri 2014 m. spalį nutiko Ylakiuose.

Vyras ir to paties miestelio gyventojas Melachijus buvo draugai, tačiau draugystei kelią perbėgo juoda katė, kai A. Dimbinskas priglaudė Melachijaus sugyventinę Simoną, bėgusią nuo gyvenimo draugo smurto.

Melachijui nepatiko, kad buvęs draugas leido jo sugyventinei apsigyventi savo namuose, todėl ėmė viešai rodyti pyktį, o galiausiai užpuolė savo širdies draugę su lazda.

Tačiau čia pasipainiojo A. Dimbinskas, atėmęs lazdą ir su ja taip apkūlęs Melachijų, kad šis vėliau mirė dėl galvos traumų.

Nors vyras vėliau bandė įtikinti, kad tai buvo būtinoji gintis, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandį A. Dimbinską nuteisė kalėti aštuonerius metus.

Įklampino laiškai

Nežinia, ar besibaigiant bausmės laikui vyras nusprendė, kad grįžtant į laisvę praverstų turėti pinigų, ar išties už grotų patyrė labai nemalonių nuotykių, tačiau nuteistasis kreipėsi į teismą, tikindamas, jog buvo grubiai pažeistos jo teisės, todėl valstybė turėtų jam sumokėti nemažą sumą pinigų.

Aiškėja, kad už grotų vyro gyvenimas gal ir nebuvo pats maloniausias. Į teismą kreipęsis nuteistasis nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose, dabar vadinamuose tiesiog Pravieniškių kalėjimu, jis atsidūrė 2016 m. balandį.

Iš pradžių nuteistajam sekėsi neblogai – po kelių metų, 2018-ųjų balandį, A. Dimbinskui buvo leista dirbti už pataisos namų ribų, kalinys buvo įdarbintas bendrovėje „Autokausta“, gaudavo atlyginimą ir net galėdavo lankytis parduotuvėse.

Taip pat A. Dimbinskas per Pravieniškių paštą siųsdavo įvairiausius laiškus teismams, prokuratūrai, kitoms valstybinėms įstaigoms. Iš pradžių, anot kalinio, tai niekam nekliuvo, tačiau 2019 m. rugsėjį situacija pasikeitė – pataisos namų administracija ėmė sekti jo laiškus, užsirašyti siuntų numerius, o paskui oficialiai kreipėsi į Lietuvos paštą, prašydama pateikti informaciją apie A. Dimbinsko siuntas, o vėliau ir skyrė už tai nuobaudų.

Pasak paties kalinio, pataisos namų vadovybė turėjo užtikrinti susirašinėjimo slaptumą, informaciją apie jo siuntas rinko neteisėtai, o ir nuobaudas skyrė neadekvačias: už netinkamai siųstus laiškus sulaukė 11 parų karcerio kameroje, buvo atimta lengvoji grupė, pats vyras perkeltas į įkalinimo įstaigą, atleistas iš darbo, o teismai netaikė lygtinio paleidimo nuo likusios bausmės dalies.

Taip, anot A. Dimbinsko, faktiškai už vieną pažeidimą, kuris yra ginčytinas, jam buvo skirtos penkios nuobaudos.

Kratos metu – patyčios ir žeminimas?

A. Dimbinskui užkliuvo ir kita istorija, dėl kurios vyras taip pat kreipėsi į teismą. Anot nuteistojo, 2020 m. sausio 10 d. pas jį atvykę pareigūnai davė jam penkias minutes susirinkti visus daiktus, nors, kaip teigė vyras, to padaryti buvo neįmanoma – įkalinimo vietoje buvo šiltnamis, sodo ir daržo įrankiai.

Pareigūnai neleido šių daiktų nei perduoti į sandėlį, nei išsiųsti artimiesiems, todėl, kaip teigė A. Dimbinskas, dalį asmeninių daiktų jis prarado.

Tuo tarpu pats kalinys buvo pervežtas į kitą pataisos namų sektorių, kur jam buvo atlikta krata.

Anot nuteistojo, pareigūnai kratos metu iš jo tyčiojosi, žemino, maža to, atėmė jam svarbius vaistus, o kitų nedavė, todėl jam teko skęsti skausmą.

Pasivažinėjimas su mirties nuojauta

Galiausiai nuteistasis buvo uždarytas į kamerą, kas, jo paties vertinimu, jau savaime yra nuobauda. Tačiau tuo A. Dimbinsko bėdos su pataisos namų vadovybe nesibaigė – anot vyro, didžiausias siaubas jo tik laukė dar po metų.

Kaip A. Dimbinskas nurodė teismams, 2021 m. sausio 21 d. vakare jis buvo išvestas su daiktais prie automobilio, skirto pervežti lavonams, o kur jis bus vežamas, niekas taip ir nepasakė.

Operacijai esą vadovavo vienas tuometinių Pravieniškių skyriaus viršininkų, kuris pasakė tik tiek, kad A. Dimbinskas bus vežamas ten, kur jam bus ramu.

Vyras teigė, jog po tokių žodžių pagalvojo, jog jį nuveš į mišką, kur jam jau iškasta duobė, ir kur jį nušaus. Tačiau, kaip paaiškėjo, kalinys buvo tik pavežiotas po Pravieniškių apylinkes ir galiausiai nuvežtas į Pravieniškių pataisos namų antrąjį sektorių.

Tačiau kelionė neliko be pėdsakų – kaip teigė vyras, dėl to patyrė nervinį sukrėtimą, pašlijo sveikata, ėmė bijoti pareigūnų.

Savo kaltės nematė

Pataisos namų administracija teismams nurodė visai kitokias su A. Dimbinsku susijusių įvykių aplinkybes.

Anot pataisos namų, čia galioja įprasta ir aiški tvarka, kad visi nuteistieji laiškus ir siuntas turi siųsti per pataisos namus – taip yra užtikrinama, kad, nuteistieji nesiųstų laiškų kitų kalinių vardu, pavyzdžiui, norėdami pagrasinti kokiam teisėjui ar prokurorui susidorojimu ir taip uždirbti kitam bylą, nedarytų kitų nusikaltimų.

O patys laiškai nėra skaitomi.

Apie tokią tvarką žinojo ir A. Dimbinskas, tačiau jos nepaisė – vyras, kaip paaiškėjo, per tris mėnesius už Pravieniškių pataisos namų išsiuntė apie 40 laiškų, kai kuriuos – ir į tarptautines institucijas.

Pataisos namai ginčijo ir kitus A. Dimbinsko pareiškimus – esą įkalinimo įstaiga – ne kurortas, čia tenka ir už grotų kartais pabūti, ir kratos būna, nors tokių dalykų, kaip automobilis lavonams vežioti, pataisos namai net neturi.

Teisme savo teisybės neįrodė

Nepatikėjo kalinio pasakojimu ir teismai. Iš pradžių A. Dimbinsko skundą atmetė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, o visai neseniai – ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Anot teisėjų, A. Dimbinskas teigė, kad po nurodytų pareigūnų veiksmų pablogėdavo jo sveikata, taip būdavo padaryta žala, tačiau – visi pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o kad kratos, pervežimai ir kitos procedūros kelia neigiamas emocijas – natūralu, bet, deja, neišvengiama.

Nuteistojo skundus atmetę teismai galiausiai pareiškėjui nepriteisė nė cento.