2020-ieji: Europa - be "dyzelių"?
2020-ieji: Europa - be "dyzelių"?

Po kelerių metų Europoje smarkiai kris dyzelinių automobilių gamyba. Priežastis - aukšta dyzelinių variklių, galinčių atitikti "Euro-6" aplinkosaugos standartą, kūrimo kaina. Neišsigąskite, kol kas tai - tik prognozės. Ir jos ne visada būna teisingos.

2012 metais 54,9 proc. naujų automobilių, registruotų Europoje, buvo dyzeliniai, 42,9 proc. - benzininiai ir 2,2 proc. naudojo alternatyvius degalus. 2000-aisiais "dyzelių" skaičius siekė 31 proc.

Nepaisant tokio spartaus augimo, yra manančiųjų, kad nuo 2020 metų ateitis priklausys benzininiams arba hibridiniams modeliams. Vienas jų - "Ford Europe" padalinio vadovas Džo Bakažas (Joe Bakaj).

Jo argumentai tokie - Europos Sąjunga (ES) nuolat griežtina anglies dvideginio išmetimą reguliuojančias normas automobilių gamintojams, dyzelinis kuras brangs, o benzininiai varikliai taps efektyvesni.

Dž. Bakažas teigia, kad ateityje numatomi "Euro-6" ir "Euro-7" aplinkosaugos standartai pabrangins dyzelinius variklius, dyzelinis kuras irgi pabrangs, ir tai nubrauks visus europietiškų mokesčių tarifų, skatinančių dyzelinių automobilių įsigijimą, pranašumus.

"Verta atkreipti dėmesį į katalizatorių sistemų, galėsiančių atitikti EU6.1 ir EU6.2 standartus, sukūrimo ir gamybos kaštus. Pavyzdžiui, EU6.2 standartas numato itin griežtas kietųjų dalelių ir NOx normas, tad pigiau bus pagaminti jas atitinkantį benzininį motorą su tiesioginio kuro įpurškimo sistema ir turbina, o ne dyzelinį.

Dyzeliniams varikliams reikia tokių technologijų, kaip selekcinio katalizatoriaus atsistatymo sistema, o jos kaina auga proporcingai motoro galiai bei automobilio masei", - argumentavo "Ford" atstovas.

Su juo sutinka ir Klausas Šmidtas (Klaus Schmidt), buvęs vienas BMW padalinių vadovų, dabar atsakingas už kinų markės "Qoros" vystymą. Jo nuomone, dyzeliniai automobiliai netrukus ims prarasti populiarumą visų pirma ne tarp pirkėjų, o tarp gamintojų, ir iki 2020 metų jų dalis rinkoje ženkliai sumažės.

Tuo metu yra ir visiškai priešingų nuomonių, paremtų kitokio skaičiavimo būdu.

Statistika byloja, kad, nepaisant dyzelinių modelių procentų augimo, per metus - nuo 2011 iki 2012-ųjų - Europoje parduotų naujų automobilių anglies dvideginio (CO2) išmetimo vidurkis sumažėjo 3,5 g/km, arba nuo 135,7 iki 132,2 g/km.

Visus pastaruosius 13 metų Europoje parduoti benzininiai modeliai aplinką anglies dvideginiu teršė labiau nei dyzeliniai - pavyzdžiui, 2000 m. pirmųjų CO2 vidurkis siekė 177,4 g/km, antrųjų - 160,3 proc., 2013 m. - atitinkamai 133,7 ir 131,6 g/km.

Tiesa, iš šių skaičių galima matyti, kad benzininiai varikliai CO2 išmetimo normomis jau beveik pasivijo dyzelinius, tad iki 2020-ųjų gal jie ir taps ekologiškesni?

Organizacijos "Diesel Technology Forum" atstovai įsitikinę, kad dyzelinių jėgainių tobulėjimas taip pat nestovės vietoje. Anot jų, naujoji "švaraus dyzelio" ("Clean Diesel") technologija leido smarkiai padidinti kuro taupumą ir sykiu sumažinti dujų emisiją.

Priminsime, kad ES tikslas 2015 m. yra 130 g/km CO2 norma, o 2020 m. - 95 g/km.

"Autosalone" jau rašėme, kad į dyzelinius automobilius vis dažniau atsigręžia ir amerikiečiai. Minėtos "Diesel Technology Forum" vadovų teigimu, tai irgi susiję su "Clean Diesel" technologija, kuri leidžia gamintojams tiekti modelius, atitinkančius sugriežtintus JAV rinkoje parduodamų modelių kuro sąnaudų standartus.

Šios technologijos ženklu pažymėtų dyzelinių automobilių pardavimas Valstijose per paskutinius 18 mėnesių šoktelėjo net tris kartus. Prognozuojama, kad iki 2018 metų dyzelinių modelių skaičius JAV išaugs iki 10 proc. rinkos dalies.

"Toks "dyzelių" populiarumas aiškintinas teigiamomis jų savybėmis, pavyzdžiui, tuo, kad dyzeliniai automobiliai nuo 20 iki 40 proc. ekonomiškesni už benzininius", - teigia Alenas Šėferis (Allen Schaeffer), "Diesel Technology Forum" vykdomasis direktorius.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder