Ant plauko kabantis projektas: ar „Ignitis grupė“ atsisakys jūrinio vėjo parko
Nors projektas laikomas strategiškai svarbiu, augančios sąnaudos, finansavimo stoka ir neaiški infrastruktūros ateitis verčia kelti klausimą: ar ši ambicija virs realybe, ar taps vienu brangiausių neįgyvendintų planų Lietuvos energetikos istorijoje?
Ministerijos laukia analizės
Viešojoje erdvėje kilus abejonėms dėl „Ignitis grupės“ galimybių įgyvendinti pirmąjį jūros vėjo parko projektą, valstybės institucijos neduoda jokių garantijų.
Nors strateginiuose planuose numatytos milijardinės investicijos, realybė kitokia: projektas balansuoja ties nuostolio riba, o bankai neskuba atverti piniginių.
Ar birželio mėnesį Seimui pristatoma analizė taps nuosprendžiu ambicingam planui, ar suteiks jam antrą kvėpavimą?
Nors Energetikos ir Finansų ministerijos neigia gavusios oficialią informaciją apie planų stabdymą, pripažįstama, kad galutinį sprendimą „Ignitis grupė“ priims tik atlikusi ekonominę analizę.
Sprendimas priklausys nuo to, ar parkas nebus nuostolingas.
Ekspertų abejonės ir ministerijų pozicija
Atsinaujinančiosios energetikos ekspertas Martynas Nagevičius įtaria, kad bendrovė keičia kryptį ir nevykdys 2025–2028 m. strateginio plano. Jo teigimu, investicijos į vėją ir saulę bus stabdomos, o dėmesys nukreiptas į tinklų lankstumą.
Tuo tarpu valstybės institucijos laikosi atsargios pozicijos:
Finansų ministerija: Pabrėžia, kad įmonė privalo investuoti tik užtikrinus reikalaujamą grąžą.
Energetikos ministerija: Tikina, kad projektas vystomas toliau, siekiant gauti statybos leidimą 2027 m., tačiau pripažįsta, kad bus vertinami įvairūs scenarijai.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas: Patvirtino, kad siūlymai Seimui dėl šio projekto bus pateikti birželio mėnesį.
Kodėl projektas gali būti neįgyvendintas?
Yra apie 50–60 proc. tikimybė, kad parkas nebus statomas dabartinėmis sąlygomis.
Pagrindinės priežastys:
Ekonominis negyvybingumas: Išaugę statybų kaštai, turbinų kainos ir palūkanos pavertė projektą rizikingą.
Finansavimo trūkumas: Bankai atsisako finansuoti projektą, nes nėra sudaryta sutarčių su būsimais elektros pirkėjais.
Infrastruktūros neapibrėžtumas: Neaiškūs planai dėl jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Vokietijos, kuriuo turėjo būti eksportuojama energija.
Valstybės kontrolės auditas taip pat nustatė trūkumų: projektas turi rizikų neatsipirkti ir vėluoti.
Jei iki 2026 m. pabaigos nebus pradėti statybos darbai ar užsakytos turbinos, pirmojo parko atsiradimas gali nusikelti 3–5 metams, valstybei skelbiant naują konkursą su paramos sąlygomis.
Šaltinis: Parengta pagal Alfa.lt
Rašyti komentarą