Eismo reguliavimo tikslas yra ne sumažinti vidutinį važiavimo greitį, bet optimizuoti kompleksinį parametrą "greitis ir saugumas", vadinasi, padidinti saugumą išlaikant tokį patį greitį arba padidinti greitį išsaugant saugumą keliuose, arba išlaikyti abu parametrus vienodus (nei didinti ar mažinti greitį, nei didinti saugumą).
Įdomu paskaičiuoti, kiek tada Latvijos ekonomikai sumoka fotoradarai ir ar tai atperka nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažėjimas?
Skaičiai tokie: jei vidutiniškai dirbantis Latvijos gyventojas vairuodamas automobilį per dieną praleidžia apie valandą; vidutinis važiavimo - greitis 50 km/h; vidutinis darbo laikas - 10 valandų, o Latvijos bendras vidaus produktas yra 17 milijardų latų per metus, tai vidutinio važiavimo greičio sumažinimo 5 km/h atveju valstybė prarastų 170 milijonų latų, dėl greičio sumažinimo žmogus turėtų netikslingai praleisti daugiau laiko kelyje, liktų mažiau laiko darbui.
Jei manome, kad vieno darbingo Latvijos gyventojo gyvybė verta 100 000 latų (sovietiniais laikais darbingas žmogus buvo įvertintas 60 000 rublių), taip reikštų, kad greičio sumažinimas 5 km/h turėtų išgelbėti 1 700 latvių gyvybių, kad atsipirktų. Ar taip atsitiko? Ne.
Šie skaičiavimai, žinoma, yra apytiksliai, į juos neįtraukta streso žala vairuotojui (pasikeitus greičiui, vairuotojai patiria daugiau streso, padidėja krūvis). Skaičiai parodo ne logišką eismo srauto koregavimą, bet žvalgymasį į kraštą ieškant radarų. Nepamirškime ir apie smulkias avarijas, kurios kartais būna dėl staigaus stabdymo prieš paslėptus radarus.
Beje, Didžioji Britanija planuoja nuo 2013 metų padidinti greitį nuo 70 km/h iki 80 km/h, pamatuodama galimybę stimuliuoti valstybės ekonomiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą