"Krosas, pasivaikščiojimai darbo reikalais plius dviratis - per dieną susidaro keliolika kilometrų. Automobiliu mieste tiek nenuvažiuoju. Tačiau šis daiktas (o man tai yra tik daiktas) kol kas yra nepamainomas užmiestyje. Kiekvieną savaitgalį su šeima riedame šimtus kilometrų per Lietuvos kaimus kaimelius ir miestus miestelius", - sako vicemeras.
Kaip esi įpratęs žiūrėti į eismą - automobilio vairuotojo akimis, pėsčiojo, dviratininko ar vicemero, kurio atsakomybės ribose - ir miesto gatvių infrastruktūra? - "Autosalonas" paklausė A. Šulco.
Tai tarsi teatriniai vaidmenys: regi pasaulį kiekvieno personažo akimis. Liūdniausias vaizdas - pėsčiojo akimis. Kviečiu visus vairuotojus paėjėti - pajusite, kad pėsčiojo niekas nemyli, jį visi ratuotieji stengiasi nustumti nuo asfalto, šaligatvio į balas. Tų balų, nykstančių šaligatvių, pėsčiųjų takų miestų ūkvedžiai nemato, nes pėsčiomis nevaikšto. Jie stengiasi padaryti viską, kad žmonės daugiau sėdėtų. O mero pavaduotojui labiausiai širdį skauda dėl tokios neteisybės: žmogus, o ne mašina yra jo veiklos prioritetas. Kita vertus, siutina ir atžagariomis rankomis lopas, dedamas ant lopo: nors pėstieji yra geresnioji žmonijos dalis, bet prie vairo sėdintieji taip pat yra žmonės, iš jų negalima tyčiotis.
Vėl tas Baltijos žiedas...
Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui?
Turime geriausiai Lietuvoje suplanuotą ir labai aiškų gatvių tinklą, viešojo transporto sistemą, pusėtiną važiuojamosios gatvių dalies kokybę. Turime labai aiškią ir suprantamą šio tinklo plėtros viziją. Po truputį į užsamanojusias funkcionierių galvas kraustosi mintis, jog "žalioji banga" yra atavizmas, jog reikia diegti šiuolaikišką eismo valdymo sistemą. Ir tą rengiamasi netrukus pradėti.
Tačiau motorinio transporto eismas kasmet Klaipėdoje padidėja 1-2 procentais. Todėl yra pavojus, kad greitai automobilių turėsime daugiau nei gyventojų. Oro tarša, triukšmas, plius laivybos intensyvėjimas, kuris papildomai "dovanoja" klaipėdiečiams nuo 5 iki 30 procentų oro taršos. Ir nuolat didėjantis stresas.
Keiksnojame gatvių dangos kokybę, bet kai lygini ją su šaligatvių, kurie yra gatvės priklausiniai, ir pėsčiųjų takų kokybe... Yra pėsčiųjų takų, kuriais visureigis vargu bau pravažiuotų. Tad bent jau lygiavos principo turėtumėme laikytis.
Reikia, kad keistųsi visuomenės mąstysena, kad įsivyrautų vakarietiška, o ne azijietiška eismo samprata. Reikia keisti premjerus, ministrus, prezidentus, valdininkus, tūkstantį kartų žadėjusius rekonstruoti Baltijos prospektą ir jo sankryžas, reikalingas visai Lietuvai. Tačiau galų gale parodžiusiems klaipėdiečiams špygą ir pasėjusiems papildomą taršą bei rizikas.
Ar tavęs nestebina naktį dienos režimu veikiantys šviesoforai sankryžose, kurias per kelias valandas kerta vos vienas kitas automobilis?
Mane stebina kita: naktį lėkdami tiesiomis Klaipėdos gatvėmis įžūlūs tipai automobiliu įsimūrija į stulpą ar sieną, žūsta patys, pražudo niekuo dėtus žmones, o klaipėdiečiai piktinasi, kad valdžia nieko nedaro. Viena vaiko ar mamos ašara yra brangesnė už šimtus minučių ir valandų, sugaištų dėl raudono šviesoforo signalo. Raudona šviesa yra bendruomenės susitarimas, kuris drausmina. Ir skystapročiams neleidžia įsibėgėti.
Kita vertus, išmanioji eismo valdymo sistema įjungs ir išjungs šviesoforų signalus pagal būtinybę, o ne pagal iš anksto užprogramuotą laikmatį. Artėjančiam pėsčiajam turi žiebtis žalia šviesa.
"Benzingalviai valdo"
Darnus judumas - terminas, kurį miestiečiams paaiškinti geriausiai galėtum būtent tu. Kas tai yra ir su kuo tai valgoma?
Darnaus judumo filosofijos centrinė ašis yra žmogus - tobuliausias judėjimo instrumentas. Judėjimas yra gyvybė. Žmogaus kūnas ir siela veržiasi judėti - pažiūrėkit į kūdikius, vaikus. Tačiau civilizacijos suluošinti mes apsistatome minkštais krėslais - namuose, darbe, mašinose, tampame sėdėjimo vergais. Rimti mokslo vyrai teigia, kad sėdėjimas yra pavojingesnis sveikatai nei tabako rūkymas. Tai yra XXI amžiaus vėžys.
Paprastai kalbant, norėdami darnos mes turime kurti idealias sąlygas judėti visiems - nuo kūdikio iki šimtamečio senolio - saugiai, nesušlampant kojų žingsniuoti iki vaikų darželio, mokyklos, vaistinės, poliklinikos teatro, parduotuvės. Lietuviai turi daugiausiai automobilių Europoje, nes neturi kito pasirinkimo: pėsčiomis ar dviračiu mieste pasiekti tikslą yra labai nepatogu.
Civilizuotas pasaulis per kelis artimiausius dešimtmečius planuoja atsisakyti vidaus degimo varikliais varomų automobilių. Norvegai skelbiasi tai padarysią jau kitą dešimtmetį - jie rūpinasi savo sveikata. O mes? Lietuvos Vyriausybė yra prisiėmusi labai didelius tarptautinius įsipareigojimus dėl motorinio transporto įtakos mažinimo ir jų atsisakymo, tačiau slepia tai nuo savo žmonių. Benzingalviai valdo.
Darnaus judumo samprata apima visų transporto rūšių suderinamumą, tačiau orientuojamasi į mažiausią poveikį aplinkai darančias priemones.
Apie dviračių kultūros daigus
Ne vienas vairuotojas pasakytų, kad darnus judumas - kai nereikia sustoti prie raudonos šviesos kas 100 metrų ir kaskart laukti po minutę ar pusantros. Ar tau nesusidaro įspūdis, kad vidutinis važiavimo greitis mieste pastaruoju metu smarkiai kritęs?
Taip. Tačiau 2014 metais Klaipėdoje avarijose žuvo 10 žmonių, o pernai - tik 2, šiemet - vienas. Ženkliai mažėja ir avarijų skaičius. Tikimės, kad tai jau tendencija. Argi žmogaus gyvybė nėra svarbesnė už skubant sutaupytą minutę? O suluošinti vaikai, raudančios motinos?
Čia vėl azijietiško ir europietiško mąstymo takoskyra. Azijietis kaunasi dėl privilegijų, atitinkančių jo mašinos variklio galingumą. Europietis siekia sumažinti transporto eismo greitį miestuose iki 30 km/h, idant nebūtų žudomi ir žalojami žmonės.
Ne kartą viešai kartojai, kad Klaipėda - draugiškiausias miestas dviratininkams. Patys dviratininkai vis randa prie ko nors prikibti. Ar jie teisūs?
Jie teisūs. Mūsų miesto ūkininkai, planuotojai dviračių ir pėsčiųjų takų apžiūrėti važiuoja automobiliais arba sprendimus priima sėdėdami kabinetuose. Tobulas pavyzdys - dviračių tako palei Dangę pabaiga prie Tauralaukio tilto: naujas nuostabusis takas atsirėmė į žmonėms neįveikiamą šlaitą.
Tačiau dviratininkų padėtis Klaipėdoje yra ženkliai geresnė nei kituose Lietuvos miestuose - tai pripažįstama viešai. Drįsčiau teigti, kad pradeda kaltis tam tikri dviračių kultūros daigai.
"Nesirengiame apmokestinti"
Yra vienas pavadinimas, sujudinęs Klaipėdą kaip širšių lizdą - Bastionų tiltas. Kam jo reikia ir kur dings automobiliai, pervažiavę dviem juostomis (kiekviena kryptimi) Danę ir atsirėmę į siaurutes gatveles abiejose upės pusėse?
Naujas tiltas randasi kartą per šimtmetį, tad būtų keista, jei jį pasitiktumėme abejingai. Tačiau reikia neazijietiško inžinerinio išsilavinimo arba labai lakios vaizduotės, kad aprėptum ne tik Bastionų gatvę su tiltu, bet ir keliolika sankryžų, kurios bus rekonstruotos Klaipėdoje, idant būtų užtikrintas sklandus transporto eismas. Tiltas, kurio tiksli vieta nustatyta prieš dešimtmetį (beje, man nedalyvaujant), turi amortizuoti didėjančius transporto srautus, sukurti tam tikrą rezervą ateičiai ir apsaugoti istorinį senamiestį.
Ką manai apie tavo paties įgarsintą siekį plėsti mokamo stovėjimo zoną į gyvenamuosius miesto rajonus?
Šį melą pasėjo vienas piktybiškas tavo, Tomai, kolega žurnalistas. Miegamieji miesto rajonai dūsta nuo automobilių pertekliaus. Mes pradedame atnaujinti ar įrengti ten esančias dideles automobilių stovėjimo aikšteles (pvz., prie Pempininkų, prie Brunono Kverfurtiečio bažnyčios). Ir net jų nesirengiame apmokestinti.
Kiekvieno daugiabučio gyventojai patys turi apsispręsti, ar yra gerai, kad kaimynas laiko 5 mašinas po jų langais ir rengiasi pirkti dar 5. O jie, grįžę iš darbo, savo "žirgams" vietos neranda. Kaip žmonės sutars, taip ir padarys. Gal sutars, kad 1 butui - viena parkavimo vieta, o kitoms 9 reikia ieškotis vietos atokiau. Visi sprendimai, kuriuos priims žmonės, yra gerbtini. Ir mes juos palaikysim. Kita vertus, ten, kur parkavimas yra mokamas, vietos gyventojams šios problemos yra gerokai menkesnės.
Tampame greiti ir įsiutę
Kodėl, tavo nuomone, mūsų šalyje yra tokia didelė priešprieša tarp visų eismo dalyvių grupių - pėsčiųjų, dviratininkų, automobilininkų, motociklininkų?
Todėl, kad šie gerieji žmonės yra kariai, nesusimąstantys, už ką kaunasi... Tolerancija azijietiškoje kultūroje užima menką vietą. Išsprukę iš siaurų laiptinių, prisėmę batus balose, kol pasiekėme mašiną, mes tampame greiti ir įsiutę. Ir durni. Tad meilę artimam savo mes atsimenam tik bažnyčioje. Bet ši vaikiško kairumo liga praeis - jau regisi dailūs sveikimo požymiai.
Priėjome prie globalaus šių dienų klausimo - karo keliuose. Ar turi receptų, kaip jį laimėti?
Karuose tarp eismo dalyvių laimėtojų nebūna: anksčiau ar vėliau žūva ir čempionai. JAV, Kanada, daugelis Vakarų Europos šalių rado receptus, kaip užkardyti karus keliuose. Ir sėkmingai juos taiko. Principas paprastas: neleisk įsibėgėti, įsibėgėjusį "pakark". Tačiau jei Lietuvos valdžios vyrai prabiltų apie greičio miestuose mažinimą iki 30 km/h, kelių ir sankryžų siaurinimą, kliūčių ruožų tankinimą, kelio ženklų visišką panaikinimą, vietos benzingalviai juos giljotinuotų tiesiog Lukiškių aikštėje. Sėdėtojai valdo!
Kokie tavo, kaip vairuotojo, minusai? Ar pažeidinėji KET?
Pradėjau vairuoti būdamas 40 metų, tad kartais subtiliose situacijose pritrūkstu užtikrintumo. KET stengiuosi nepažeisti, nors mūsų kelių ženklinimo paradoksai kartais varo iš proto... Keliai pas mus ženklinami tam, kad būtų suprantami ženklintojams, o ne vairuotojams.
ANKETA
Artūras Šulcas, Klaipėdos vicemeras. Amžius - 59 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1997 m. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai (markė, modelis) - "Volkswagen Polo", "Peugeot 206", 405 ir 406, "Citroen C4 Pikaso". Dabar - "Toyota Yaris Hybrid". Policijos baustas "kokius 3 kartus": "Dukart viršijau greitį, gavau, atrodo, 15 Lt baudas, vienąkart sukūliau savo "Peugeot 406. Asmenys nenukentėjo."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą